2005 m. gegužės 25 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre įvyko Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija.
Ši ceremonija – pirmoji, per kurią buvo apdovanoti Teisuoliai, pripažinti Icchoko Mero Projekto darbo grupės pastangų dėka.
1967 metais pasirodžiusioje knygoje Ir be ginklo kariai (sudarytoja Sofija Binkienė) Liza Fridkauskaitė-Kurliandčik parašė apie valstiečių – Žarnauskų, Levulių ir Bižių šeimas, kurie karo metais ištiesė pagalbos ranką Lizai, jos seseriai Sarai ir broliui Benui. Savo pasakojimą, įtrauktą į šią knygą, Liza Fridkauskaitė tuomet pavadino Jiems keršijo už pagalbą.
Praėjo daug metų, tačiau šių valstiečių žygdarbis neliko užmirštas. Rašytojui Icchokui Merui inicijavus Teisuolių Projektą, suaktyvėjo kontaktai su išsigelbėjusiais per karą žmonėmis. Buvo kreiptasi į Izraelyje gyvenančią Lizą Fridkauskaitę-Kurliandčik. Liza patvirtino savo išsigelbėjimo istoriją Jad Vašem, atsiuntė liudijimą ir į mūsų muziejų. Cituojame Lizos Fridkauskaitės Kurliandčik ir Fulgento Levulio prisiminimus apie šį skaudų jų gyvenimo laikotarpį.
2004 metais į muziejaus žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyrių kreipėsi viešnia iš Kanados Ira Roth (Reiches), prašydama apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi Jeleną Grigorjevą ir Iriną Ostjanko, išgelbėjusias ją ir jos pusseserę Tamarą Chanovič (dabar Apelboim).
1941-ųjų rudenį dvi jaunos motinos, Vilniaus geto kalinės – Ida Chanovič ir Ida Reiches diena po dienos ieškojo, kur paslėpti 1941-ųjų pradžioje gimusias jų dukreles Irą ir Tamarą. Per pažįstamus jos gavo geraširdės moters Jelenos Grigorjevos adresą, kuri sutiko priglausti kūdikius, dvi mergaites. Vieną dieną abi motinos vienu vežimėliu atvežė kūdikius pas Jeleną Grigorjevą ir jos šešiolikmetę dukrą Iriną Ostjanko, gyvenusias Vilniuje, Kalvarijų 4-2. Likimas taip lėmė, kad viena iš jų - Ira Reiches su savo tikrąja motina susitiko tik 1957-ais. Ištraukos iš Iros Roth (Reiches) ir Tamaros Chanovič Apelboim liudijimų.
Šią įsimintiną 2005-ųjų gegužės 25-tą dieną Jad Vašem atminimo medalius ir Garbės Raštus Teisuoliams, tarp kurių buvo ir šių dienų sulaukę Irina Ostjanko, Janina Bižienė, Fulgentas Levulis ir Janina Viktaravičienė, įteikė Lietuvoje viešėjęs Izraelio Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Aharonas Barakas. Vienas iš Aharono Baroko šio vizito tikslų buvo – susitikti su jo paties ir jo motinos Lėjos Brik gelbėtojų palikuoniais Rakevičių ir Mozūraičių šeimomis. Įsimintinas ir nuoširdus susitikimas įvyko Tauragėje, dalyvaujant Aharono Barako artimiesiems ir gausiam būriui Rakevičių ir Mozūraičių šeimos narių.
Apdovanotuosius Teisuolius sveikino Izraelio Valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadoriui J.E.Gary Korenas, ceremonijoje dalyvavo Lietuvos respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, visus susirinkusius sužavėjo puikūs dainininkai – Marija Krupoves ir iš JAV atvykęs Gerard Edery, profesionaliai ir nepakartojami atlikę dainą Avram Avinu.
Jad Vašem Atminimo Medaliais ir Garbės Raštais
buvo apdovanoti:
Josif DUBROVSKIJ (1906-2000) – išgelbtieji Sonios Kučer – Jechieli šeima
Jadvyga DUBROVSKAJA (1914-1992 )– išgelbtieji Sonios Kučer – Jechieli šeima
Jelena GRIGORJEVA (1895–1982) – išgelbėtos Ira Reiches (Roth) ir Tamara Chanovič (Apelboim)
Irina OSTJANKO gim. 1926 m., Vilnius– išgelbėtos Ira Reiches (Roth) ir Tamara Chanovič
Janina BIŽIENĖ gim. 1921 m., Lazdijų rajonas – išgelbtieji brolis ir seserys Fridkovskiai– Ben Cion Fridkovskis, Lėja Liza Fridkauskaitė (Kurliandčik), Sara Fridkauskaitė (Dambarus)
Juozas BIŽYS (1905–1993)– Ben Cion Fridkovskis, Liza ir Sara Fridkauskaitės
Albina LEVULIENĖ(1906–1996)– Ben Cion Fridkovskis, Liza ir Sara Fridkauskaitės
Vladas LEVULIS (1900–1945)– Ben Cion Fridkovskis, Liza ir Sara Fridkauskaitės
Fulgentas LEVULIS gim. 1930 – Ben Cion Fridkovskis, Liza ir Sara Fridkauskaitės
Marė ŽARNAUSKIENĖ(1896–1981) – Ben Cion Fridkovskis, Liza ir Sara Fridkauskaitės
Teofilis ŽARNAUSKAS (1898–1946) – Ben Cion Fridkovskis, Liza ir Sara Fridkauskaitės
Janina VIKTARAVIČIENĖ gim. 1923, Lazdijų r.– Ben Cion Fridkovskis, Liza ir Sara Fridkauskaitės
Parengė VVGŽM Žydų gelbėjimo
ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja
Danutė Selčinskaja
|