2015 m. kovo mėn. 26 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) Tolerancijos centre buvo atidaryta Cornelios Gurlitt  grafikos darbų paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė“. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m. Cornelios Gurlitt (1890–1919) litografijos ir piešiniai atskleidžia asmeninę Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių armijos ligoninėje, Vilniuje, medicinos seserimi tarnavusios dailininkės dramą. 22 originalių C. Gurlitt darbų parodą papildo amžininkų mintys apie Vilnių ir autentiški generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno armijos fotografų užfiksuoti Vilniaus gyvenimo vaizdai.

Paroda parengta meno galerijos Vokietijoje Kunsthaus Desiree savininko, parodos mecenato, dr. Huberto Portzo muziejui padovanotos 16 C. Gurlitt grafikos darbų kolekcijos pagrindu. Didelė dalis darbų, datuojamų 1917 m., sukurti Vilniuje, kur, pasak amžininkų, „tolimajame Rytų fronte“, nuo 1915 m. C. Gurlitt dirbo gailestingąja seserimi. Pasak VVGŽM direktoriaus Marko Zingerio, vokiečių okupacinės armijos „Rytų fronte“ I pasaulinio karo metais tarnavo ištisa eilė talentingų menininkų ir rašytojų, tokių kaip Hermannas Struckas ir Arnoldas Zweigas. Jie rengė parodas Vilniuje ir Kaune, rašė straipsnius į kaizerinės armijos leidinius. Vėliau pagarsėjo ir dailės bei literatūros istorijoje užėmė pelnytą vietą. Tačiau Cornelia Gurlitt, anksti pasitraukusi iš gyvenimo, be retų paminėjimų I pasaulinio karo metais ir po II pasaulinio karo atrandama tik dabar.

Direktorius M. Zingeris sveikina susirinkusius	Direktorius M. Zingeris įteikia Padėkos raštą mecenatui H. Portzui

Parodos atidarymo vakaras buvo išskirtinis: nebuvome tikri, ar vieną iš kalbėtojų, profesorių iš Vokietijos Julių Schoeps, lėktuvas atskraidins laiku: LR Kultūros atašė Vokietijoje Gabrielė Žaidytė, kartu vykusi į atidarymą, turėjo padaryti stebuklą, kad jis laiku spėtų į Tolerancijos centrą. Renginį pradėjo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, kuris kalbėjo ne tik apie išskirtinį Cornelios talentą, bet ir apie jos vėliau liūdnai pagarsėjusio brolio istoriją – Gurlittų šeimos meno kolekcijos dramą. Baigdamas savo kalbą direktorius įteikė Padėkos raštą pagrindiniam parodos mecenatui ir sumanytojui dr. Hubertui Portzui, dėkodamas už dar spalio mėnesį muziejui padovanotus dailininkės kūrinius.

Vokietijos Federacinės Respublikos Lietuvoje ambasadorė J. E. Jutta Schmitz pasveikino susirinkusius, prisimindama Lietuvos ir Vokietijos bendrą istoriją, dabartinę partnerystę ir juodą holokausto istorijos puslapį ir Kaizerinės armijos veiksmus Lietuvos teritorijoje I pasaulinio karo metu.

Renginio svečiai: (iš kairės), Ispanijos Karalystės ambasadorius F. C. Y Diaz-Caneja, Čekijos Respublikos ambasadorius B. Mazanekas, LR Seimo narys E. Zingeris, antroje eilėje – LR kultūros viceministrė P. Poderytė	Vokietijos ambasadorės J. E. Juttos Schmitz sveikinimo žodis

Dr. Hubertas Portzas, kalbėjęs per atidarymą, džiaugėsi, kad Cornelia Gurlitt pagaliau sugrįžo į Vilnių, savo ilgesio miestą, pabrėždamas, jog ši paroda – tai pamatas dar vienai, naujai ekspozicijai, atvežtai į Vilnių iš Berno muziejaus Šveicarijoje. 2014 metų pabaigoje Berno muziejui paviešinus dailininkės sūnėno, Corneliaus Gurlitto testamentu paliktą kūrinių sąrašą, paaiškėjo kad jos brolis, Corneliaus tėvas, Hilderbrandas Gurlittas, nepaisant savo senelės žydės, buvęs vienu iš keturių liūdnai pagarsėjusių nacių išgrobstyto meno kolekcionierių, slaptoje meno kūrinių kolekcijoje išsaugojo dar 138 dailininkės darbus, sukurtus 1914–1919 m. (Visą H. Portz kalbą rasite čia).

Dr. Hubertas Portzas džiaugiasi, jog Corenlia sugrįžo į Vilnių savo kūrybos dėka

Profesorius Julius Shoeps, vokiečių istorikas ir politologas, Mosės Mendelssohno žydų istorijos centro direktorius, laiku suspėjęs į atidarymą, renginio svečimas atskleidė įdomią žinią: tos pačios dienos rytą jis netikėtai sužinojo, kad jo giminės linija, einanti iš Cornelios senelės žydės pusės, yra susijusi su Gurlittų šeima, tad paroda jam įgijo asmeninę prasmę.

Prof. Julius Schoeps

Tačiau vakaro sensacija tapo dar vienas netikėtas svečias – į atidarymą atvykęs Cornelios jaunesniojo brolio Wilibaldo anūkas Christophas. P. Christophas ketino tiesiog sudalyvauti atidaryme, kaip vienas iš svečių, atvykęs savarankiškai ir nenorėjęs paviešinti savo buvimo. Tačiau, pasak Ch. Gurlitto, jį taip sužavėjo aplinka, vakaro nuotaika ir kalbėjusiųjų pasisakymai, kad jis panoro taip pat pasveikinti susirinkusiuosius, išreikšdamas savo dėkingumą suorganizuota paroda. Ch. Gurlittas pakvietė naująjį giminaitį prof. J. Schoeps pakelti su juo drauge taurę vyno, specialiai atsiųsdinto parodos atidarymui iš pietvakarių Vokietijoje, Hochstadt miestelyje, kuriame gyvena p. Hubert Portz, įsikūrusios „Stern“ vynynės.

Vakaro staigmena – Cornelios Gurlitt brolio anūkas Christophas Gurlittas

* * *

Cornelia Gurlitt dar 1914 m. Vokietijoje užsirekomendavusi kaip talentinga dailininkė, Vilniuje susipažino su savo mylimuoju, dailės kritiku ir spaustuvininku Pauliu Fechteriu ir išgyveno savo talento žydėjimo laikotarpį. „Šiai moteriai buvo būdinga slegiančios vidinės įtampos jėga. Mat toji moteris, kurios vardas ir darbas žinomi tik nedideliam ratui žmonių, jos sutiktų gyvenime, tikriausiai buvo genialiausia ir gabiausia iš jaunesniosios ekspresionistų kartos. <…> Jos anuomet sukurti piešiniai, litografijos ir paveikslai – išraiškingiausias tų metų menas, o tarp moterų dailininkių vargiai rastume jai lygių“ – 1949 m. dailėtyros knygoje prisimindamas neeilinę menininkę rašė P. Fechteris.       

Cornelia Gurlitt buvo savo epochos kūdikis: modernią ekspresionistinę meno kryptį pasirinkusi ne tik kaip meninę išraiškos priemonę, bet ir kaip egzistencinę filosofiją, ji visiškai atitiko vokiškojo ekspreksionizmo liniją, kurioje nerimas ir vidiniai prieštaravimai perkeliami į kūrinius deformuotomis, lūžtančiomis linijomis, grubiai stilizuotomis formomis, apnuoginant meno kūrinį, o tuo pačiu ir save patį.         

Pirmojo pasaulinio karo Vilnių ir generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno vadovaujamą 10-tąją Kaizerio armiją, nuo 1915 m. pabaigos kontroliavusią Oberosto provinciją, kruopštaus Dr. Huberto Portzo atlikto tyrimo dėka galime pamatyti Cornelios akimis: parodą lydinčio katalogo straipsnyje „Širdies reikalai“ spausdinamos dailininkės laiškų ištraukos, amžininkų mintys ir istoriniai faktai, perkeliantys į tų laikų Vilniaus realybę. Autentiškų skaitmeninių Kaizerio armijos ir Vilniaus fotografijų kolekciją muziejui 2010 m. dovanojo generolo H. von Eichhorno provaikaitis p. Rolfas Dyckerhoffas iš Wiesbadeno (Vokietija).

Parodos atidarymo akimirka

Prieš parodos atidarymą vyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo mecenatas Dr. Hubert Portz, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris ir parodos kuratorė, Tolerancijos centro vadovė Ieva Šadzevičienė. 

Paroda VVGŽM Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2) veiks iki 2015 09 18 d.  

Parodos kuratorė: Ieva Šadzevičienė

Parodos organizatoriai: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir mecenatas dr. Hubert Portz.

Partneriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje,  LAWIN

Dar apie parodą  galite paskaityti „Lietuvos ryte“ ir „Bernardinuose“:

kultura.lrytas.lt/daile/cornelia-gurlitt-talentas-suzydejes-i-pasaulinio-karo-vilniuje.htm

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-03-29-cornelia-gurlitt-i-vilniu-grizusi-dalele-kulturines-atminties/129138