Žydų dailės modernumas. Vilniaus kraštas
Vilnius buvo jidiš kultūros centras, poveikį daręs šio krašto dailei ir tarpukariu. Po Pirmojo pasaulinio karo atsigaunančiame mieste besilankančių svetimšalių menininkų įkvėpimu tapo žydų kvartalų kasdienybės vaizdai: vingiuotos gatvės, kiemai, sinagogos, namai ir jų gyventojai. 1920 m. Vilnius prijungtas prie Lenkijos. Nors santykiai su lenkais buvo sudėtingi, tačiau religinis, socialinis, švietimo ir kultūrinis žydų judėjimas patyrė pakilimą. 1924 m. Vilniaus dailininkai žydai įsteigė savo profesinę organizaciją – Žydų dailininkų draugiją (Jidišer kinstler gezelšaf). Vilniaus žydų kultūrinio gyvenimo klestėjimą liudijo nuolat besikeičiančios parodos, menininkų aktyvumas kultūrinėse organizacijose. Vilniaus piešimo mokyklos ir École de Paris pasekėjai tęsė impresionizmo bei postimpresionizmo tradicijas. Tačiau XX a. 3 deš. pabaigoje į miesto dailę papūtė nauji vėjai, jaunoji menininkų karta buvo ištroškusi naujumo. Jie įsitraukė į Yung Vilne veiklą – dailininkai, sutelkę jėgas su poetais, leido iliustruotus almanachus, daugiausia koncentravosi į socialinės neteisybės temas, siekė kurti modernia meno kalba – ekspresyvia stilistika bei grafika. Žymiausi to meto menininkai buvo Bencionas Michtomas, Rachelė Suckever, Šeina Efron ir kt.
Vilnius was a center of Yiddish culture, which had a great influence on the art of the region in the interwar period. In the city recovering after World War I, foreign artists visiting the city were inspired by the everyday life of the Jewish quarters: the winding streets, courtyards, synagogues, houses and their inhabitants. In 1920, Vilnius was annexed to Poland. Although relations with the Poles were complicated, the religious, social, educational and cultural Jewish movement saw an upsurge. In 1924, the Jewish artists of Vilnius established their own professional organization, the Jewish Artists’ Society (Jidišer kinstler gezelšaf). The flourishing of the cultural life of Vilnius Jews was evidenced by the constantly changing exhibitions and the artists’ activity in cultural organizations. The followers of the Vilnius Drawing School and the École de Paris continued the traditions of Impressionism and Post-Impressionism. However, in the late 1920s, a new wind began to blow in the city’s world of art. The younger generation of artists was thirsty for new things. They became involved in Yung Vilne, where artists joined forces with poets to publish illustrated almanacs, focusing mainly on themes of social injustice, and striving to create in a modern artistic language, with expressive styles and graphics. Bencion Michtom, Rokhl Sutzkever, Sheyne Efron and others were among the most famous artists of the time.