XV a. pabaigoje prie Vilnius-Kaunas kelio atkarpos įsikūręs Žiežmarių miestelis, buvo itin patrauklus čia kurtis verslais ir amatais besiverčiantiems žydams. Dėl palankios geografinės padėties, perspektyvių ekonominių sąlygų, Žiežmariai ilgainiui tapo vienu didžiausių regione prekybos ir amatų centru, prie kurio augimo taip pat prisidėjo čia XVII a. pab. apsigyvenę žydai.
XIX amžius - Žiežmarių ir žydų bendruomenės aukso amžius, tuomet miestelis tapo valsčiaus centru. Šio amžiaus pabaigoje iš maždaug 2200 gyventojų, net 1300 buvo žydai. Miestelyje klestėjo ir virė ekonominis, kultūrinis gyvenimas. Tai rodo ir iki šių dienų išlikęs kino teatro pastatas, kuris veikė nuo 1926 m. Hiršui Rubinovičiui priklausiusiame name Vilniaus g. 8. Kino teatro savininkas pats rūpindavosi filmų repertuaru, gamindavo afišas ir skelbimus. Senieji gyventojai atmena, jog po filmų vykdavo šokiai, grodavo šaulių orkestras. Tiesa, tarpukariu lenkams okupavus Vilniaus kraštą, nutrūksta ekonominiai ryšiai su Vilniumi, tai smarkiai paveikia miestelėnų pragyvenimo šaltinius ir pragyvenimo galimybes bei sąlygoja žiežmariškių žydų emigraciją.
Gausią žydų bendruomenę ir jų gyvenimą šiandien vis dar liudija išlikę žydų paveldo objektai. Vienas ryškiausių tokių objektų – sinagoga. Žiežmarių medinė sinagoga yra išskirtinis ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytų Europos žydų paveldo objektas. Tai viena iš 16-os išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje. Žiežmarių sinagoga statyta greičiausiai XIX a. viduryje, sinagoga šiuo metu restauruota: pagrindinėje maldų salėje išlikusios dvi (iš keturių) kolonų, kažkada juosusių bimą - pakylą nuo kurios skaitoma Tora. Antrajame aukšte – moterų galerijoje – išliko arkinės angos. Nacių okupacijos laikotarpiu sinagoga taip pat tarnavo kaip priverstinė žydų koncentracijos vieta, vėliau ir kaip žydų priverstinio darbo stovykla. Tai mena ir ant sinagogos sienų išlikę belaisvių įrašai.
Naciams okupavus Lietuvą, per 1941 m. vasarą ir rudenį, nužudyta didžioji dalis Lietuvos gyventojų žydų. Nepaisant to, žydų istorija Žiežmariuose tuo nesibaigia, nes čia 1943 m. nacistinė valdžia įkuria priverstinę žydų darbo stovyklą į kurią atvežta dalis žydų iš kitų likviduotų getų. Šioje įkurtoje Žiežmarių darbo stovykloje prie Vilniaus-Kauno automagistralės tiesimo darbų priverstinai dirbo apie 1000 nacių kalinamų žydų, tačiau ir ši stovykla buvo tais pačiais metais likviduota.
Žiežmariai (Zhezhmer, זשעזשמער)
Žiežmariai, established at the end of the 15th century next to the road between Vilnius and Kaunas, eventually became one of the region’s largest centers of trade and crafts, with Jews also contributing to its growth. Jews settled in Žiežmariai at the end of the 17th century. Due to its favorable geographical location and promising economic conditions, the town grew significantly in the 19th century, becoming the center of the municipality.
Most of the Jews of Žiežmariai lived in the present Vytauto, Kauno, Narimanto and Gėlių streets. Old residents remember that in the interwar period, a cinema belonging to Hiršas Rubinovičius used to operate on Vilniaus Street, and dances used to take place there after the film screenings.
At the end of the 19th century, as many as 1,300 of the approximately 2,200 inhabitants of Žiežmariai were of Jewish nationality. After the Polish occupation of Vilnius region between the wars, economic ties with Vilnius were severed. It affected the material situation of the townspeople, leading to a rising emigration of Jews from Žiežmariai.
In 1943, the Nazi authorities established a forced labor camp for Jews in Žiežmariai, where some Jews were brought from other liquidated ghettos. Around 1,000 Jews were forced to work in this camp during the construction of the Vilnius-Kaunas highway. The camp was liquidated the same year.
The wooden synagogue of Žiežmariai, built in the mid-19th century, is an exceptional object of Jewish heritage not only in Lithuania, but also in the entire Eastern Europe. It is one of only sixteen surviving wooden synagogues in Lithuania.