Ežerų apsupty esanti Zarasų vietovė pagal 1387 m. Jogailos privilegiją buvo dovanota įkurtai Vilniaus vyskupystei. Spėjama, jog pirmoji dvarvietė netolies Zaraso ežero buvo įsteigta XV a. pabaigoje, o ežero Didžiojoje saloje stovėjo karmelitų vienuolynas su mūrine bažnyčia, kuris apie 1530 m. sunyko, tad vienuoliai persikėlė į Antalieptę. Zarasai būdami šalia svarbaus prekybos kelio turėjo neprastas sąlygas plėtoti prekybą ir amatus. Šalia dvaro buvusi gyvenvietė, XVII a. viduryje išaugo į gyvybingą miestelį. Tiesa, XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios karai smarkiai palietė Zarasus. Manoma, jog po XVII a. vidurio karo Zarasuose gyveno kiek daugiau nei pusė iki tol gyvenusių gyventojų.
Pavieniai žydai, užsiėmę karčemų laikymu, minimi nuo XVII a. vidurio. Dėl XVIII a. pradžioje miestą nusiaubusių karų ir po to sekusios maro epidemijos, 1721 m. miestelio inventoriuje minimos tik 4 žydų šeimos. Spartesnis žydų bendruomenės augimas prasidėjo XVIII a. pabaigoje žlugus Abiejų Tautų Respublikai. Pagrindinė to priežastis - per Zarasus nusidriekę prekybiniai keliai, jungę svarbius Rusijos imperijos miestus su pagrindiniais Lietuvos prekybos centrais. Jau 1805 m. miestelio inventoriuje sutinkama 21 žydų šeima, o amžiaus pabaigoje iš viso Zarasuose gyveno net 3263 žydai, sudarę daugiau nei pusę miesto gyventojų. Pirmojo pasaulinio karo metu Zarasų žydai caro įsakymu buvo ištremti į Rusiją, tad dėl šios priežasties bei intensyvėjusios emigracijos į JAV, PAR ir tuometinę Palestiną žydų bendruomenė sumažėjo.
XIX a. šaltiniai atskleidžia, jog jau tuomet buvo susiformavusi žydų gyvenamoji erdvė. Kaip ir daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių - žydai gyveno centrinėje miesto dalyje - aplink Turgaus aikštę. Netoli jos stovėjo sinagoga, o pačioje Turgaus aikštėje stovėjo medinės jų krautuvėlės, vėliau dėl savo prastos būklės pramintos ,,balaganais”. Koncentruočiau žydai gyveno buvusiose Kuršo, Daugpilio, Salako gatvėse. Išaugus žydų bendruomenei augo ir maldos namų poreikis. 1884 m. čia stovėjo sinagoga ir 6 mažesni žydų maldos namai.
Viena iš pagrindinių žydų veiklų buvo prekyba. XIX a. II-os pusės inventoriuje rašoma, kad miestelyje gyvena daugiausiai žydai, besiverčiantys gyvulių, grūdų prekyba. Šias žaliavas jie supirkdavo iš valstiečių, o vėliau parduodavo Daugpilyje. Kita paplitusi veikla - amatininkystė. 1882 m. pirmąją spaustuvę Zarasuose atidarė Mejeris Kovneris, kurią tarpukariu perėmė Elijas Rozenas. Galima teigti, jog XX a. dalis technikos stebuklų pasiekė Zarasus būtent čia gyvenančių žydų dėka. Moisiejus Botvinikas - Lietuvos kariuomenės savanoris, padėjęs atremti Raudonosios armijos puolimą, 1922 m. atsikėlė į Zarasus sekdamas įkandin savo meilės - Zeldos Lėjos Ikhiličkaitės bei pradėjo verstis fotografo amatu, o vėliau atidarę mažą radiotechnikos parduotuvę. Chakelis Gafanavičius atidarė benzino kolonėlę, o Chaja Tregerienė turėjo siuvyklą.
Zarasų žydai gyveno aktyvų bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Tarpukariu Zarasuose veikė Tarbut tinklui priklausanti mokykla, kurioje buvo mokoma hebrajų kalba, taip pat religinės pradinės mokyklos - chederiai, kai kurie amžininkai teigia, jog čia veikė ir ješiva - judaizmo dvasinė seminarija. Zarasuose veikė žydų dramos būrelis, įvairios savišalpos organizacijos, besirūpinusios nuskurdusiais arba senyvais bendruomenės nariais. Populiarios buvo sionizmo idėjos, vietos žydai būrėsi į įvairias šią politinę srovę atstovaujančias organizacijas, be to, mieste veikė Makabi organizacija, vienijusi apie 128 skirtingomis sporto šakomis užsiėmusių zarasiškių.
Zarasų miestas pasikeitė visiems laikams 1941 m. vasarą, kuomet vokiečių kariuomenė, talkinant vietos kolaborantams, nužudė apie 2569 žydus iš Zarasų ir jo apylinkių netoli Degučių esančiuose miškuose.
Zarasai (Ezhereni, עזשערעני)
Zarasai, located by an important trade route leading to Riga and Pskov, had good conditions for the development of trade and crafts. In the mid-17th century, the settlement next to the manor grew into a lively town.
Individual Jews who kept taverns are mentioned in historical sources from the mid-17th century. An organized Jewish community was established in the beginning of the 19th century.
The Jews lived in the central part of the city, around the Market Square. A synagogue stood nearby, and Jews had wooden shops in the square itself. The Jews were more concentrated in the former Kuršo, Daugapilio and Salako streets. In 1884, there were seven synagogues in Zarasai.
In 1721, only four Jewish families were mentioned in the records of Zarasai, in 1805—already twenty-one Jewish families. At the end of the 19th century as many as 3,263 Jews—more than half of the town’s inhabitants—lived there.
In the summer of 1941, the German army, with the help of local collaborators, murdered 2,569 Jews from Zarasai and the surrounding area in the forests near Degučiai.
It can be said that some of the technical wonders of the 20th century came to Zarasai thanks to the Jews who lived in the area. Moisiejus Botvinikas, a volunteer in the Lithuanian army, opened a small radio shop, while Chakelis Gafanavičius ran a gas station in the town.