Ar žinojai?

Pasivaikščiojimas Žydų, Stiklių ir M. Antokolskio gatvėmis Vilniuje nukelia į buvusį istorinį žydų kvartalą — vietą, kur šimtmečiais gyvavo viena svarbiausių žydų bendruomenių Rytų Europoje. Nors nacistinės ir sovietinės okupacijos metu daugelis šio paveldo ženklų buvo sunaikinti, pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau imtasi iniciatyvų, siekiančių išsaugoti, atkurti ir įamžinti šią neatskiriamą miesto istorijos dalį. 

Anot legendų žydų bendruomenė Vilniuje galėjo įsikurti dar kunigaikščio Gedimino laikais, tačiau istoriniai šaltiniai rodo, jog žydų bendruomenė mieste apsigyveno tik XVI a. pabaigoje. 1592 m. Vilniaus žydai kreipėsi į valdovą dėl krikščionių sunaikintos medinės sinagogos. Jau kitais metais bendruomenei buvo suteikta privilegija, leidusi laisvai gyventi, išpažinti tikėjimą, verstis amatais ir atkurti maldos namus. 

1633 m. žydų bendruomenei suteikta papildoma privilegija apibrėžė kvartalo ribas — jos apėmė dabartines Žydų, Mėsinių ir Šv. Mikalojaus gatves. Bėgant laikui, bendruomenė augo, o Vilnius tapo vienu svarbiausių litvakų religinių ir kultūrinių centrų, dėl ko pelnė simbolinį „Lietuvos Jeruzalės“ vardą. 

Vilniaus Gaonas ir atminimo ženklai 

Žydų gatvėje kadaise stovėjo namas, kuriame paskutines savo gyvenimo dienas praleido vienas garsiausių žydų mąstytojų — Vilniaus Gaonas, Elijahu ben Šlomo Zalmanas. Šis XVIII amžiaus talmudistas iki šiol laikomas vienu iškiliausių rabinų žydų istorijoje. Nors namas neišliko, 1997 m., minint 200-ąsias Vilniaus Gaono mirties metines, ant Žydų g. 3 pastato sienos buvo atidengta atminimo lenta. 

Šalia pastatyta skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio sukurta skulptūra „Žydų išminčius“ taip pat tapo svarbiu šios vietos atminimo ženklu. Nors originalus paminklas neišliko, jis buvo atkurtas pagal archyvines nuotraukas skulptoriaus Mindaugo Šnipo iniciatyva. 

Vilniaus Didžioji sinagoga – prarastas žydiškojo Vilniaus simbolis 

Vilniaus Didžioji sinagoga — vienas ryškiausių žydiškojo Vilniaus simbolių. XVII amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje toje pačioje vietoje, kur anksčiau stovėjo medinė sinagoga, iškilo mūrinė renesanso stiliaus maldos namai. XVIII amžiuje ji įgijo ir barokinių architektūros bruožų. 

Palaipsniui aplink Didžiąją sinagogą susiformavo sinagogų kiemas — šulhoifas — tapęs svarbiausiu Vilniaus žydų religiniu ir bendruomenės gyvenimo centru. Antrojo pasaulinio karo metais sinagoga buvo smarkiai apgadinta, tačiau galutinai sunaikinta tik 1953 m., įgyvendinant sovietinius urbanistikos planus, o sinagogos vietoje 1964 m. buvo pastatytas vaikų darželis. 

 Iš originalaus interjero išliko vos keli fragmentai: kartušas su Dešimčia Dievo įsakymų, aron kodešo durys ir omedo dalys bei kiti vertingi daiktai buvo išgelbėti žydų pasipriešinimo kovotojų, vadinamosios „Popierinės brigados“. Išlikusias Didžiosios sinagogos vertybes galite išvysti Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje. 

Šiandien Didžiosios sinagogos palikimu rūpinasi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus. Nuo 2011 metų sinagogos vietoje vykdomi išsamūs archeologiniai tyrimai, kurių metu jau aptikta apie 5000 radinių — bimos fragmentai, memorialinės plokštės su hebrajiškais užrašais, keramika, metalo dirbiniai ir architektūrinės detalės.

A walk through Žydų (Jewish), Stiklių, and M. Antokolskio streets in Vilnius takes you into the former historic Jewish quarter — a place where, for centuries, one of the most significant Jewish communities in Eastern Europe thrived. Although many traces of this heritage were destroyed during the Nazi and Soviet occupations, in recent decades there have been growing efforts to preserve, restore, and commemorate this integral part of the city’s history.

According to legend, the Jewish community may have settled in Vilnius as early as the time of Grand Duke Gediminas, but historical sources indicate that Jews only began to settle in the city at the end of the 16th century. In 1592, the Jews of Vilnius appealed to the ruler regarding a wooden synagogue that had been destroyed by Christians. The following year, the community was granted a privilege allowing them to live freely, practice their religion, engage in crafts, and rebuild their house of prayer.

In 1633, an additional privilege defined the boundaries of the Jewish quarter — encompassing what are now Žydų, Mėsinių, and Šv. Mikalojaus streets. Over time, the community grew, and Vilnius became one of the most important religious and cultural centers of Lithuanian Jews (Litvaks), earning the symbolic name “The Jerusalem of Lithuania.”

The Vilna Gaon and Memorials

On Žydų Street once stood the house where one of the most renowned Jewish thinkers — the Vilna Gaon, Elijah ben Solomon Zalman — spent the final days of his life. This 18th-century Talmudist is still considered one of the greatest rabbis in Jewish history. Although the house no longer exists, a commemorative plaque was unveiled in 1997 — marking the 200th anniversary of his death — on the wall of the building at Žydų St. 3.

Nearby stands the sculpture Jewish Sage by sculptor Teodoras Kazimieras Valaitis, which also became a significant memorial. Although the original sculpture was lost, it was reconstructed based on archival photographs through the initiative of sculptor Mindaugas Šnipas.

The Great Synagogue of Vilnius — A Lost Symbol of Jewish Vilnius

The Great Synagogue of Vilnius was one of the most iconic symbols of Jewish Vilnius. In the 1630s, a brick Renaissance-style synagogue was built on the site of an earlier wooden one. In the 18th century, it acquired Baroque architectural features.

Over time, the area around the synagogue developed into the shulhoyf, or synagogue courtyard — the religious and communal heart of Vilnius Jewry. During World War II, the synagogue was heavily damaged, and it was completely destroyed in 1953 as part of Soviet urban development plans. In 1964, a kindergarten was built on its site.

Only a few fragments of the original interior survived: a cartouche with the Ten Commandments, the doors of the aron kodesh (holy ark), parts of the omed (prayer platform), and other valuable items — rescued by members of the Jewish resistance known as the “Paper Brigade.” These surviving treasures of the Great Synagogue can now be seen at the Museum of Jewish Culture and Identity in Lithuania.

Today, the legacy of the Great Synagogue is preserved by the Vilna Gaon Museum of Jewish History. Since 2011, extensive archaeological excavations have been taking place at the site, uncovering more than 5,000 artifacts — including fragments of the bima, memorial plaques with Hebrew inscriptions, ceramics, metalwork, and architectural details.