Ar žinojai?

1925 metais, tais pačiais metais, kai Jeruzalėje duris atvėrė Hebrajų universitetas, Vilniuje įkurtas YIVO (Žydų mokslo institutas) tapo pirmąja pasaulyje moksline institucija, kurios veikla nuo pat pradžių buvo grindžiama jidiš kalba. Instituto steigėjai – kalbininkas Maksas Vainraichas ir žydų literatūros tyrinėtojas Zalmanas Reizenas – siekė sistemingai kaupti, saugoti ir tirti žydų kultūrinį bei etnografinį paveldą.

YIVO archyvo kūrimas tapo bendruomenine iniciatyva: vietos žydai jungėsi į savanorių būrelius, rinko jidiš kalbos dokumentus, pasakojimus, tautosaką ir spaudinius. Institutas tapo svarbiu sekuliarios žydų tapatybės centru, o jo parama reiškė ir tautinio orumo puoselėjimą.

YIVO veikla išryškino Vilniaus, vadinto Šiaurės Jeruzale, vaidmenį ne tik kaip religijos, bet ir pasaulietinės žydų kultūros bei mokslo židinio. Po ketverių veiklos metų institutas persikėlė į erdvius rūmus Vilniaus Senamiestyje. Čia parengta per šimtą mokslo studijų socialinių ir humanitarinių mokslų srityse, kurios prisidėjo prie jidiš kalbos standartizavimo ir jos prestižo augimo.

YIVO greitai tapo tarptautiniu traukos centru: jame dirbo žymūs kalbininkai, istorikai ir literatūros tyrėjai, o aspirantūros programoje studijavo jaunieji mokslininkai iš viso pasaulio.

In 1925, the same year the Hebrew University opened its doors in Jerusalem, YIVO (the Yiddish Scientific Institute) was founded in Vilnius. It became the first scholarly institution in the world to operate entirely in Yiddish from its inception. The institute’s founders – linguist Max Weinreich and Jewish literature scholar Zalman Reisen – aimed to systematically collect, preserve, and study Jewish cultural and ethnographic heritage.

The creation of the YIVO archives became a broad community-driven initiative: local Jews organized volunteer groups to gather Yiddish-language documents, folktales, oral histories, and printed materials. YIVO soon emerged as a major center for secular Jewish identity, and its activities were closely tied to a sense of national dignity and cultural pride.

YIVO’s development highlighted Vilnius’s role – often referred to as the Jerusalem of the North – not only as a hub of religious life but also as a beacon of secular Jewish culture and academic research. After four years of activity, YIVO moved into a spacious building in Vilnius Old Town, where over 100 academic works in the social sciences and humanities were published. These works contributed significantly to the standardization and elevation of the Yiddish language.

YIVO soon became an international center of attraction. It drew renowned linguists, historians, and literary scholars, and its graduate program welcomed young researchers from around the world.