Ar žinojai?

1925 metais, tais pačiais metais, kai Jeruzalėje duris atvėrė Hebrajų universitetas, Vilniuje įkurtas YIVO (Žydų mokslo institutas) tapo pirmąja pasaulyje moksline institucija, kurios veikla nuo pat pradžių buvo grindžiama jidiš kalba. Instituto steigėjai – kalbininkas Maksas Vainraichas ir žydų literatūros tyrinėtojas Zalmanas Reizenas – siekė sistemingai kaupti, saugoti ir tirti žydų kultūrinį bei etnografinį paveldą.

YIVO archyvo kūrimas tapo bendruomenine iniciatyva: vietos žydai jungėsi į savanorių būrelius, rinko jidiš kalbos dokumentus, pasakojimus, tautosaką ir spaudinius. Institutas tapo svarbiu sekuliarios žydų tapatybės centru, o jo parama reiškė ir tautinio orumo puoselėjimą.

YIVO veikla išryškino Vilniaus, vadinto Šiaurės Jeruzale, vaidmenį ne tik kaip religijos, bet ir pasaulietinės žydų kultūros bei mokslo židinio. Po ketverių veiklos metų institutas persikėlė į erdvius rūmus Vilniaus Senamiestyje. Čia parengta per šimtą mokslo studijų socialinių ir humanitarinių mokslų srityse, kurios prisidėjo prie jidiš kalbos standartizavimo ir jos prestižo augimo.

YIVO greitai tapo tarptautiniu traukos centru: jame dirbo žymūs kalbininkai, istorikai ir literatūros tyrėjai, o aspirantūros programoje studijavo jaunieji mokslininkai iš viso pasaulio.

In 1925, the same year the Hebrew University opened its doors in Jerusalem, YIVO, the Yiddish Scientific Institute, was founded in Vilnius. It was the first scholarly institution in the world to operate entirely in Yiddish from the very beginning. Its founders, linguist Max Weinreich and Jewish literature scholar Zalman Reisen, set out to systematically collect, preserve, and study Jewish cultural and ethnographic heritage.

Building the YIVO archives became a community-wide effort. Local Jews formed volunteer groups to gather Yiddish-language documents, oral histories, folklore, and printed materials. The institute quickly became a vital center of secular Jewish identity, with its mission seen as a form of cultural pride and a defense of national dignity.

YIVO’s rise underscored Vilnius’s reputation, often called the Jerusalem of the North, not only as a center of religious life but also as a vibrant hub of secular Jewish culture and scholarship. After four years, the institute moved into a spacious building in Vilnius’s Old Town. There, it produced over one hundred academic studies in the social sciences and humanities, significantly contributing to the standardization and growing prestige of the Yiddish language.

YIVO soon became an international magnet for talent. Distinguished linguists, historians, and literary scholars worked within its walls, and its graduate program attracted young researchers from across the globe.