Ar žinojai?

Cemachas Šabadas (1864–1935) – viena ryškiausių Vilniaus žydų bendruomenės figūrų, savo veikla ir idėjomis palikęs gilų pėdsaką miesto istorijoje. Gimęs 1864 m. vasario 5 d. Vilniuje, tuomet priklausiusiame Rusijos imperijai, jis čia praleido beveik visą savo gyvenimą – keisdamas gyvenamąsias vietas tarp Pylimo, J. Basanavičiaus, Dominikonų gatvių ir Gedimino prospekto.

Augęs smulkaus prekybininko šeimoje, Cemachas baigė Vilniaus realinę žydų gimnaziją ir 1881 m. išvyko studijuoti medicinos į Maskvą. Po studijų ir trumpo darbo laikotarpio jį ištiko priverstinė tremtis už dalyvavimą 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose – tai buvo vieni iš nedaugelio gyvenimo epizodų, kai jis buvo nutolęs nuo Vilniaus.

Sugrįžęs į Vilnių 1912 m., C. Šabadas įsidarbino Vilniaus žydų ligoninėje ir netrukus tapo vienu aktyviausių sveikatos apsaugos reformatorių. Jo iniciatyva mieste įsteigtas OZE – Žydų sveikatos apsaugos draugijos Vilniaus skyrius, kuris atliko ne tik gydomąją, bet ir edukacinę bei socialinę funkciją. Organizacijos veikla apėmė:

• našlaičių prieglaudų steigimą,

• mokyklinių valgyklų rėmimą,

• mokyklų gydytojų skyrimą,

• kūdikių namų, vaikų ambulatorijų ir sveikatinimo įstaigų steigimą.

Dirbdamas ligoninėje, C. Šabadas taip pat inicijavo pirmojo rentgeno kabineto įrengimą. Jo darbas su tuberkuliozės prevencija ir gydymu jungė klinikinę praktiką, mokslinius straipsnius ir visuomeninį švietimą.

Be gydytojo ir socialinio reformatoriaus vaidmens, C. Šabadas buvo aktyvus politikoje. Nuo 1919 m. iki pat mirties jis buvo Vilniaus miesto tarybos narys, trumpai vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei, priklausė „Folkistų“ partijai ir buvo ištikimas jidiš kalbos entuziastas.

Savo kalbinę ir kultūrinę viziją jis įgyvendino kartu su žentu Maksu Vainraichu, padėdamas 1925 m. įkurti YIVO – Jidiš mokslo institutą Vilniuje. Nors vėliau dėl užimtumo nebedalyvavo instituto veikloje, jo indėlis į jidiš medicinos terminologijos kūrimą išliko esminis. 1935 m. pradžioje, netikėtai susirgęs po nedidelės kojos traumos, C. Šabadas mirė nuo kraujo užkrėtimo. Jo mirtis sukrėtė Vilnių – laidotuvių procesijoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkstančių žmonių.

Cemachas Šabadas palaidotas Vilniaus žydų kapinėse prie Sudervės kelio – vienintelėse veikiančiose miesto žydų kapinėse. Iki šiol jis išlieka žmogiškumo, atsidavimo ir švietimo simboliu Vilniaus istorijoje