Ar žinojai?

Cemachas Šabadas (1864–1935) – viena ryškiausių Vilniaus žydų bendruomenės figūrų, savo veikla ir idėjomis palikęs gilų pėdsaką miesto istorijoje. Gimęs 1864 m. vasario 5 d. Vilniuje, tuomet priklausiusiame Rusijos imperijai, jis čia praleido beveik visą savo gyvenimą – keisdamas gyvenamąsias vietas tarp Pylimo, J. Basanavičiaus, Dominikonų gatvių ir Gedimino prospekto.

Augęs smulkaus prekybininko šeimoje, Cemachas baigė Vilniaus realinę žydų gimnaziją ir 1881 m. išvyko studijuoti medicinos į Maskvą. Po studijų ir trumpo darbo laikotarpio jį ištiko priverstinė tremtis už dalyvavimą 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose – tai buvo vieni iš nedaugelio gyvenimo epizodų, kai jis buvo nutolęs nuo Vilniaus.

Sugrįžęs į Vilnių 1912 m., C. Šabadas įsidarbino Vilniaus žydų ligoninėje ir netrukus tapo vienu aktyviausių sveikatos apsaugos reformatorių. Jo iniciatyva mieste įsteigtas OZE – Žydų sveikatos apsaugos draugijos Vilniaus skyrius, kuris atliko ne tik gydomąją, bet ir edukacinę bei socialinę funkciją. Organizacijos veikla apėmė:

• našlaičių prieglaudų steigimą,

• mokyklinių valgyklų rėmimą,

• mokyklų gydytojų skyrimą,

• kūdikių namų, vaikų ambulatorijų ir sveikatinimo įstaigų steigimą.

Dirbdamas ligoninėje, C. Šabadas taip pat inicijavo pirmojo rentgeno kabineto įrengimą. Jo darbas su tuberkuliozės prevencija ir gydymu jungė klinikinę praktiką, mokslinius straipsnius ir visuomeninį švietimą.

Be gydytojo ir socialinio reformatoriaus vaidmens, C. Šabadas buvo aktyvus politikoje. Nuo 1919 m. iki pat mirties jis buvo Vilniaus miesto tarybos narys, trumpai vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei, priklausė „Folkistų“ partijai ir buvo ištikimas jidiš kalbos entuziastas.

Savo kalbinę ir kultūrinę viziją jis įgyvendino kartu su žentu Maksu Vainraichu, padėdamas 1925 m. įkurti YIVO – Jidiš mokslo institutą Vilniuje. Nors vėliau dėl užimtumo nebedalyvavo instituto veikloje, jo indėlis į jidiš medicinos terminologijos kūrimą išliko esminis. 1935 m. pradžioje, netikėtai susirgęs po nedidelės kojos traumos, C. Šabadas mirė nuo kraujo užkrėtimo. Jo mirtis sukrėtė Vilnių – laidotuvių procesijoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkstančių žmonių.

Cemachas Šabadas palaidotas Vilniaus žydų kapinėse prie Sudervės kelio – vienintelėse veikiančiose miesto žydų kapinėse. Iki šiol jis išlieka žmogiškumo, atsidavimo ir švietimo simboliu Vilniaus istorijoje.

Tzemach Shabad (1864–1935) was one of the most prominent figures in the Jewish community of Vilnius, whose work and ideas left a deep mark on the city’s history. He was born on February 5, 1864, in Vilnius, then part of the Russian Empire, and spent nearly his entire life here, moving between Pylimo, J. Basanavičiaus, Dominikonų Streets, and Gediminas Avenue.

Born into a small merchant family, Shabad graduated from the Vilnius Real Jewish Gymnasium and, in 1881, left to study medicine in Moscow. After completing his studies and working briefly, he was exiled for participating in the revolutionary events of 1905, one of the few periods in his life when he was away from Vilnius.

Returning to Vilnius in 1912, Shabad began working at the Vilnius Jewish Hospital and soon became one of the city’s most active health care reformers. At his initiative, the Vilnius branch of OZE—the Jewish Health Care Society—was established. The organization carried out not only medical work but also educational and social activities. Its initiatives included:

• establishing orphanages,

• supporting school canteens,

• appointing school doctors,

• setting up nurseries, children’s outpatient clinics, and health institutions.

While working at the hospital, Shabad also initiated the installation of the city’s first X-ray room. His efforts to combat tuberculosis combined clinical work, scientific writing, and public education.

In addition to his medical and social work, Shabad was active in politics. From 1919 until his death, he served as a member of the Vilnius City Council, briefly led the Jewish community of Vilnius, was a member of the Folkist Party, and was a devoted supporter of the Yiddish language.

Together with his son-in-law, Max Weinreich, Shabad helped realize a cultural and linguistic vision by contributing to the founding of YIVO, the Yiddish Scientific Institute, in Vilnius in 1925. Although later unable to actively participate in the institute’s work due to his professional obligations, his role in developing Yiddish medical terminology remained essential.

In early 1935, following a minor leg injury, Shabad unexpectedly fell ill and died of blood p, oisoning. His death shook the city, more than 30,000 people took part in his funeral procession.

Tzemach Shabad is buried at the Vilnius Jewish Cemetery on Sudervės Roadthe only remaining active Jewish cemetery in the city. To this day, he remains a symbol of humanity, dedication, and education in the history of Vilnius.