Dešiniajame Merkio upės krante Varėnos miestelis pradėjo formuotis dar XV a. Teigiama, kad aplink Varėną esančiose giriose itin mėgo medžioti pats Vytautas Didysis. Šiai pramogai kunigaikštis buvo pastatydinęs net dvarą, vėliau XV a. pabaigoje- XVI a. pradžioje išaugusį į dabartinę Senosios Varėnos gyvenvietę. 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, į pietus nuo Senosios Varėnos buvo pastatyta geležinkelio stotis, aplink kurią formavosi nauja gyvenvietė - dabartinė Varėna, tuo metu vadinta Varėna II. Pamažu Naujoji Varėna pradėjo nustelbti senąją. Situacija kiek pagerino į Šiaurę nuo Seniosios Varėnos XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje įkurta karinė stovykla-poligonas, kuriame apsistojusi įgula palaikė intensyvesnę prekybą ir vietos verslus.
Pirmieji žydai Senojoje Varėnoje įsikūrė XVIII a. viduryje, tačiau didesnė žydų bendruomenė susiformavo XIX a. viduryje. Bendruomenės augimas buvo staigus - to paties amžiaus pabaigoje Senojoje Varėnoje iš 2624 gyventojų - net 1473 buvo žydai. Tuo tarpu Naujojoje Varėnoje žydai pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metu Senoji Varėna itin nukentėjo. Ženklios dalies gyventojų namus pasiglemžė liepsnos. Nemaža dalis vietos žydų rinkosi emigraciją į JAV, PAR, vėliau Pietų Ameriką ir tuometinę Palestiną. Prie Varėnos žydų bendruomenės nuosmukio prisidėjo ir teritoriniai pokyčiai. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą - Naujoji Varėna atsidūrė Lenkijos sudėtyje, tuo tarpu Senoji Varėna - Lietuvos. Dauguma žydų pasiliko ,,lietuviškoje” Varėnoje, kurioje 1923 m. gyveno 399 žydai.
Didžioji dalis Senosios Varėnos žydų gyveno iš prekybos ir amatų. Iki Pirmojo pasaulinio karo ypač klestėjo prekyba, aprūpinant rajone esančias carinės Rusijos kareivines. Tarpukariu pušynais apsuptos Varėnos apylinkės traukė poilsiautojus. Varėną atvykdavo nemažas skaičius poilsiautojų, tad dalis vietos žydų vasaros metu versdavosi gyvenamųjų patalpų nuoma, poilsiautojų aprūpinimu ir kt. Žydams priklausė ir dvi kartono gamyklos, du miltų malūnai, krakmolo gamykla ir lentpjūvė. Vietos žydai turėjo įvairias kultūros ir švietimo institucijas, tame tarpe chederį, Tarbut tinklo ir Talmud Tora mokyklas, kuriose buvo dėstoma hebrajų kalba. Čia veikė ir socialinės rūpybos organizacijos, nemaža dalis Varėnos žydų dalyvavo įvairių sionistinių judėjimų veikloje. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui buvo įkurta biblioteka, kurioje 1937 m. buvo apie 1500 knygų, pusė jų – hebrajų kalba.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir nacistinės Vokietijos kariuomenei artėjant prie SSRS sienos, sovietų valdžia ištrėmė dalį žydų gyventojų į centrinę Rusiją. Raudonajai armijai besitraukiant, jai iš paskos traukėsi ir sovietiniai aktyvistai, administraciniai darbuotojai bei civiliai gyventojai, tarp kurių buvo ir žydų. 1941 m. pirmomis rugsėjo dienomis Varėnos žydai buvo suvaryti į miestelio sinagogą, kur buvo kalinami kelias dienas prieš išvežant sušaudyti į Ežeriekų mišką prie Druckūnų kaimo. Pasak K. Jägerio raporto, buvo nužudytas 831 žydas. Taip tragiškai baigėsi Varėnos žydų istorija.
VARĖNA (Aran, אַראַן )
It is said that Vytautas the Great liked to hunt in the forests around Varėna. In 1862, when the St Petersburg-Warsaw railway was built, a railway station was constructed a little further away, and a new settlement, the present Varėna, had emerged around it.
The first Jews settled in Old Varėna in the mid-18th century. A larger community was formed a century later. In New Varėna, Jews began to settle at the end of the 19th and the beginning of the 20th century. When Poland occupied the Vilnius region in the interwar period, New Varėna became part of Poland, while Old Varėna remained in the territory of Lithuania. Most of the Jews stayed in the so-called Lithuanian Varėna. The growth of the Jewish community had been rapid. While at the end of the 18th century only single Jewish families lived in Old Varėna, at the end of the 19th century as many as 1,473 out of 2,624 inhabitants were Jewish.
In the first days of September 1941, the Jews of Varėna were rounded up in the town’s synagogue and imprisoned there for a few days before they were shot in the Ežeriekai Forest near the village of Druckūnai. In total, 831 Jews were killed.
During the interwar period, the pine forests of Varėna attracted vacationers. Many of them came to the town, so some local Jews were engaged in renting accommodation, providing services to vacationers, etc. during the summer.