Maksas Vainraichas
Kalbininkas Maksas Vainraichas (1894–1969) gimė Kuldygoje (Latvija), užaugo vokiškai šnekančioje šeimoje, jidiš kalba susidomėjo paauglystėje. Studijavo Sankt Peterburgo universitete (Rusija), 1923 m. Marburgo universitete (Vokietija) apgynė daktaro disertaciją apie jidiš kalbą ir jos dialektų paplitimą. M. Vainraichas buvo itin plataus akiračio ir, be lingvistinių, rašė daugybe temų: psichologijos, teatro, literatūros istorijos, švietimo, etnografijos ir kt.
1925 m. Berlyne (Vokietija) formaliai įkūrus YIVO Žydų mokslo institutą, pirmąja jo būstine tapo M. Vainraicho butas dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje Vilniuje. Iki pat Antrojo pasaulinio karo mokslininkas visa širdimi atsidavęs dirbo YIVO. Per laimingą atsitiktinumą M. Vainraicho šeima išvengė Holokausto ir po karo įsikūrė Niujorke (JAV) – ten lingvistas dirbo YIVO Niujorko padalinyje.
Didžiausias M. Vainraicho filologinis darbas – 4 tomų veikalas Gešichte fun der jidišer (iš jid. Jidiš kalbos istorija, 1973), kuriame jidiš kalba tiriama ne tik lingvistiniu, bet ir kultūriniu bei istoriniu aspektais.
Max Weinreich (1894–1969) was born in Kuldīga (Latvia). He was raised in a German-speaking family. During his teenage years he became fascinated in the Yiddish language. This motivated him to study at the University of St. Petersburg in Russia and later at the University of Marburg in Germany where he defended his doctoral thesis on the Yiddish language and its dialects in 1923. In addition to his linguistic studies, Weinreich also pursued a wide range of subjects, such as psychology, theatre, literary history, education, and ethnography.
When the Yiddish Scientific Institute (later The YIVO Institute for Jewish Research) was established in Berlin, Germany, in 1925, Weinreich’s apartment on what is now J. Basanavičiaus Street in Vilnius became its first headquarters. Weinreich was devoted to the Institute until the outbreak of World War II. By a stroke of luck, Weinreich’s family escaped the Holocaust and settled in the United States in New York after the war. There he continued his work for YIVO as a linguist at the Institute’s New York office. Weinreich’s major philological work, the four-volume Geshikhte fun der yidisher shprakh (Yiddish: History of the Yiddish Language, 1973) offered a unique interdisciplinary examination of the Yiddish language from a linguistic, cultural, and historical perspective.