Pirmą sykį Utenos vietovardis istoriniuose šaltiniuose sutinkamas 1261 m., kuomet karalius Mindaugas už ištiestą pagalbos ranką Livonijos ordinui suteikė Utenos žemes. Manoma, jog pirmoji gyvenvietė pradėjo formuotis dar XIII a. šalia ant Narkūnų piliakalnio stovėjusios pilies. XV a. 4 dešimtmetyje, vykstant aršioms vidaus kovoms, papilio gyvenvietė buvo sunaikinta, o naujoji gyvenvietė kūrėsi dabartinės Utenos vietoje. XVI a. Utena tapo miestelio tipo gyvenviete, kuriai 1599 m. buvo suteikta teisė rengti turgadienius. Miestelio raidą itin paveikė XVIII a. pradžios karai, po kurių Utenai atsitiesti prireikė daugybės metų.
Kada Utenoje įsikūrė žydai - nėra iki galo aišku. Pasak legendų - žydai Utenoje apsigyveno dar XVI a., tačiau pirmieji istoriniai šaltiniai apie žydų bendruomenės egzistavimą mus pasiekia tik iš XVIII a. pradžios. Žinoma, jog to paties amžiaus viduryje Utenoje gyveno apie 560 žydų. 1836 m. pro Uteną nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos plentas paskatino Utenos miesto plėtrą. Per trumpą laiką Utenoje apsigyveno daugybė žydų - 1847 m. Utenoje gyveno 1416 žydų. Tuo tarpu - XIX a. pabaigoje šis skaičius išaugo net iki 2500. Pirmojo pasaulinio karo metu carinės valdžios įsakymu Utenos žydai buvo ištremti į Rusijos gilumą, tačiau pasibaigus karui didžioji jų dalis grįžo į savo namus.
Tarpukariu dauguma žydų gyveno centrinėje miesto dalyje, aplink pagrindines miesto Rinkos ir Utenio aikštes, bei į jas jas vedusiose Kudirkos, Trumpojoje, Bažnyčios, Ladygos ir Gedimino gatvėse. 1874 m. vietos žydų bendruomenė kreipėsi į gubernijos valdybą, prašydami leisti pasistatyti dar vienerius maldos namus. Bendruomenės prašyme nurodoma, jog tuo metu Utenoje stovėjo dvi sinagogos. Viena iš jų - iki šių dienų išlikusi Didžioji sinagoga buvo pastatyta 1862 m. Praėjus keletui metų po 1879 m. miestą nusiaubusio gaisro, mieste minimi 4 žydų maldos namai, tarpukariu jų skaičius išaugo iki 6.
Nuo pat bendruomenės įsikūrimo, kaip ir daugumoje miestų, Utenos žydai vertėsi prekyba, karčemų laikymų ir amatininkyste. XIX a. augant ir plečiantis miestui, didžioji dalis mieste esančių verslų priklausė žydams: iš viso 36 krautuvės, 5 didesnės parduotuvės, vaistinė bei Š. Levino vyno fabrikas. Vietos žydai savo versluose puikiai pritaikydavo to meto technikos naujoves bei į miestą atnešė pirmuosius modernaus pasaulio vaisius. Vienas iš jų - R. Brėmeris, įsteigęs gazuotų gėrimų dirbtuvę. Tarpukariu Utenoje dirbo keletas žydų kilmės fotografų įamžinusių to meto Utenos gyventojus. Su kitu XX a. stebuklu - kinu, uteniškius supažindino Ch. Kučgailis, atidaręs vieną pirmųjų kino teatrų Utenoje.
Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Utenoje veikė Talmud Tora ir Tarbut tinklo mokykla, 1923-1937 m. žydų progimnazija, kurioje buvo mokoma hebrajų kalba. Be švietimo įstaigų, Utenoje tarpukario metais buvo įsteigtos dvi žydų bibliotekos. Miestelio gyventojų kasdienybę praskaidrindavo futbolo derbiai, vykę tarp žydų Makabi ir Utenos šaulių komandų.
1941 m. vasara buvo tamsiausia per visą Utenos miesto istoriją. Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, liepos 12 d. buvo išplatintas pranešimas, įsakantis vietos žydams palikti Uteną. Žydai buvo suvaryti į netoliese esantį Šilinės mišką, kuriame buvo įkurtas getas. Pirmosios masinės žydų žudynės įvyko liepos mėnesio pabaigoje, jų metu buvo nužudyta apie 240 žydų, dauguma jų - vyrai. Šią žudymo akciją įgyvendino vokiečių Hamano skrajojantis būrys talkinant vietos kolaborantams. Paskutiniai masiniai žudymai įvyko tų pačių metų rugpjūčio 29 d. Jų metu žudikų aukomis tapo ne tik vyrai ir moterys, tačiau senyvo amžiaus žmonės bei vaikai. Skaičiuojama, kad iš viso buvo nužudyta apie 4600 Utenos ir apylinkių žydų.
Nors Utena niekuomet nestigo talentingų ir šviesių žmonių, visgi Utenos žydų tarpe galima išskirti čia gimusį ir augusį Bernardą Louną (1921-2021) - žymų JAV kardiologą ir milijonus gyvybių išgelbėjusio defibriliatoriaus išradėją, už savo pacifistinę visuomeninę veiklą pelniusį Nobelio taikos premiją.
Utena (Utyan, אוטיאַן)
It is believed that the first settlement began to emerge in the 13th century near the Narkūnai Hillfort, which gave birth to the town of Utena. In the 16th century, Utena became a town-type settlement, and in 1599 it was granted the right to organize markets.
It is not entirely known when Jews settled in Utena. There is an opinion that Jews settled in the town in the 16th century. The first historical sources confirm that there was already a Jewish community in Utena dating back to the early 18th century. In the interwar period, the majority of Jews lived in the central part of the city, around the main squares of today’s Market Square and Utenio Square, and the streets leading to them, Kudirkos, Trumposios, Bažnyčios, Ladygos and Gedimino.
When the St Petersburg-Warsaw road was built through Utena in 1836, many Jews settled in the town in a short time. At the end of the 19th century, as many as 2,500 Jews lived there. During World War I, the Jews of Utena were deported to inland of Russia on the orders of the tsarist authorities; however, most of them returned at the end of the war.
The first mass murder of the Jews of Utena took place at the end of July 1941, when about 240 people were killed. The last mass killings took place on August 29 of the same year. It is estimated that a total of about 4,600 Jews of Utena and its surrounding area were killed.
Bernard Lown (1921-2021) was born and raised in Utena. He was a renowned American cardiologist and the inventor of the defibrillator that saved millions of lives. He was awarded the Nobel Peace Prize for his pacifist social activities.