Telšiai pirmą kartą paminėti 1450 m., tačiau manoma, jog gyvenvietė šioje vietoje galėjo pradėti formuotis dar XIV a. viduryje. XVI a. pradžioje dabartinėje Telšių teritorijoje egzistavo dvi gyvenvietės. Viena iš jų buvo įsikūrusi Insulos kalno rytinėje papėdėje, kita – netoli dabartinės Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios. Istorikų teigimu, šis dvi gyvenvietes jungęs kelias ilgainiui davė pradžią pagrindinės miesto turgaus aikštės formavimuisi, sujungusiai atskiras gyvenvietes į vientisą miestelį.
Tiksli žydų įsikūrimo Telšiuose data nėra žinoma. Pavienės žydų šeimos minimos dar 1667 m. Panašu, kad XVIII a. pradžioje čia gyvenančių žydų skaičius pradėjo augti. Spartesnį žydų kūrimasi Telšiuose paskatino keletas tarpusavyje susijusių faktorių. Visų pirma - XVIII a. pabaigoje Telšiai tapo administraciniu centru. Antra - čia vykę kassavaitiniai turgūs, kurie pritraukdavo daugybę žmonių iš aplinkinių regionų. XIX a. Telšių miestas sparčiai augo: pirmieji fabrikai atvėrė savo duris, kartu plėtėsi ir miesto gatvių tinklas. Apie 1870 m. Telšių žydų bendruomenė savo dydžiu pasiekė apogėjų. Skaičiuojama, jog tuo metu Telšiuose gyveno 6481 gyventojas, iš kurių net 4399 buvo žydai. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Telšių žydų skaičius pradėjo mažėti dėl Rusijos imperijoje kilusių pogromų ir 1908 m. miestą nusiaubusio gaisro miesto žydai pradėjo emigruoti į JAV, PAR ir Argentiną, o vėliau ir tuometinę Palestiną.
Nuo XIX a. dauguma žydų kūrėsi aplink Turgaus aikštę ir netoliese jos esančiose dabartinėse Respublikos, Kęstučio, Luokės, S. Daukanto, Sinagogos, Iždinės bei Ežero gatvėse. Telšių miesto gyventojus itin skaudžiai palietė 1908 m. gaisras, kurio metu liepsnose sudegė visa kairioji turgaus aikštės pusė – apie 100 žydams ir krikščionims priklausiusių pastatų bei 3 sinagogos. Telšiuose, panašiai kaip ir kituose Lietuvos miesteliuose, žydai daugiausiai vertėsi prekyba, įvairiais amatais, teikė įvairias paslaugas: nuo sveikatos paslaugų iki avalynės taisymo. Vietos žydų finansinę padėtį kiek pagerino Telšiuose veikusi ješiva, kuri pritraukdavo studentų iš visos Lietuvos ir aplinkinių kraštų, tad gyvenamųjų patalpų nuoma bei įvairių buitinių paslaugų teikimas tapo specifiniu Telšių žydų užsiėmimu. Tarpukariu, 1922 m. Telšiuose buvo įkurta amatininku sąjunga, kurią rėmė įvairios užsienio žydų labdaros organizacijos. 1931 m. duomenimis, iš 78 mieste registruotų skirtingų prekybos įmonių – net 63 priklausė žydams. Daugiausia vietos žydų užsiėmė smulkia tekstilės, mėsos bei maisto produktų prekyba. Nuo XIX a. pabaigos Telšiai buvo laikomi sparčiai populiarėjančio fotografijos amato centru Žemaitijoje. Dar 1860 m. pirmąją foto atelje atidarė vietos laikrodininkas Chaimas Arensonas. Dauguma šio naujo amato specialistų buvo žydų kilmės. Fotografai Chaimas Kaplanskis, jo dukra Feitska Kaplanskaitė-Taicienė bei Fišelis Boruchovičius užfiksavo XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Telšių miesto bei jame gyvenusių žmonių atvaizdus.
XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje Telšiai buvo laikomi žydų religinių studijų centru. XX a. pradžioje mieste stovėjo keturi didesni žydų maldos namai: Didžioji, Siuvėjų, Kareivių ir Mėsininkų sinagogos. Dvi iš jų stovėjo į šiaurę nuo miesto turgaus aikštės, sudarydamos šulhoifą – taip vadinamą sinagogų kiemą, kuriame dominavo XIX a. antrojoje pusėje pastatytas baltų plytų mūro Didysis beit midrašas. Iki šių dienų išliko mūrinė Kareivių, tarpukariu pastatyta medinė Amatininkų sinagogos bei Telšių ješivos ir mechinos, kitaip vadinamos ,,mažosios ješivos”, pastatai. Telšių vardą visoje Rytų Europoje garsino 1875 m. įkurta ir moderniais mokymo metodais paremta Telšių ješiva. Jos įkūrėjai: rabinai Zvi Jakovas Openheimas (1855-1926) ir Meiras Atlasas (1848-1926), tačiau su pačios ješivos sėkme tradiciškai siejamas rabinas Eliezeris Gordonas (1841-1910), kurio pastangų dėka ješivoje buvo įdiegti modernūs mokymo metodai: stojamieji egzaminai, studentų skirstymas į atskiras grupes pagal žinių lygį bei tarpiniai egzaminai. Visa tai padarė Telšių ješivą plačiai žinoma ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Ješiva veikė iki 1940 m., o 1941 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijos, Klivlando miestą, kur veikia iki šiol.
Be plačiai žinomos ješivos tarpukariu Telšiuose veikė ir kitos ugdymo įstaigos: chederis, berniukų Javne tinklo gimnazija, 1921 m. Telšiuose buvo įkurta ir pirmoji Lietuvoje žydų ortodoksų mergaičių gimnazija, o 1923 m. iš Kauno į Telšius buvo atkelta žydų mokytojų seminarija. Tarpukariu Telšiuose buvo leidžiami du žydų laikraščiai, nemaža vaidmenį vaidino sionistinės bei sporto organizacijos. Sekuliariu žydų kultūros centru tapo biblioteka, kurioje buvo knygų jidiš ir hebrajų kalbomis..
1941 m. birželio 25 d. Vokietijos kariams įžengus į Telšius, netrukus buvo pradėtos organizuoti Telšių krašto žydų žudynės. Birželio 27 d. Telšių žydai buvo išvaryti iš namų ir nuvaryti į netoliese esantį Rainių dvarą. Ten buvo įsteigta laikinoji žydų darbo stovykla. Pirmosiomis aukomis tapo vyrai. Liepos 15-16 d., vadovaujant vokiečių gestapininkams ir jiems talkinant stovyklos sargybiniams bei vietos kolaborantams, buvo nužudyta tarp 800-1500 žydų kilmės vyrų. Apie 1500 moterų ir vaikų rugpjūčio pabaigoje buvo nužudyti šalia Gerulių kaimo esančiuose miškuose. Dalis jaunų moterų ir meginų buvo nugabentos į Telšių getą, iš ten dienomis siunčiamos į kaimo vietoves ūkio darbams. Gruodžio 23-24 d. Telšių geto kalinės buvo sušaudytos Rainiuose.
Telšiuose gimė ne viena pasaulyje plačiai žinoma asmenybė: rabinas, žydų apšvietos judėjimo šalininkas, Telšių ješivos vadovas Eliezeris Gordonas (1841-1910); rabinas, paskutinis Telšiuose buvusios ješivos vadovas Abraomas Izaokas Blochas (1891-1941); žurnalistas, sionizmo judėjimo atstovas Zalmanas Levinbergas (1909-1983).
Telšiai (Telz, טעלז)
At the beginning of the 16th century, there were two settlements in the present-day territory of Telšiai. Eventually, the road that connected them gave rise to the main Market Square of one town.
The exact date of Jewish settlement in Telšiai is unknown. Individual Jewish families are mentioned in 1667. It seems that at the beginning of the 18th century, the number of Jews living in Telšiai began to increase.
Since the 19th century, most of the Jews settled around the Market Square and in the vicinity of what are now Respublikos, Kęstučio, Luokės, Simono Daukanto, Sinagogos, Iždinės and Ežero streets.
Around 1870, the Jewish community of Telšiai was the largest. It is estimated that at that time there were 6,481 inhabitants in Telšiai, of which 4,399 were Jews. In the 20th century, due to increasing emigration and World War I, the number of Jews in Telšiai began to decline.
The massacre of the Jews of the Telšiai region began on June 25, 1941, after German troops entered Telšiai. The first victims were about 800-1,500 men, while about 1,500 women and children were killed at the end of August. Some young women and girls were taken to the Telšiai ghetto, and the last prisoners were shot in Rainiai on December 23-24.
A number of prominent personalities were born in Telšiai, including Eliezer Gordon (1841-1910), a rabbi, a supporter of the Jewish Enlightenment Movement, and the head of the Telšiai Yeshiva, Avraham Yitschak Bloch (1891-1941), a rabbi and the last head of the Telšiai Yeshiva, and the journalist and Zionist Zalman Levinberg (1909-1983).
