Prie Jūros upės įsikūrusi Tauragė nuo seno buvo tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Tauragė minima nuo XVI a. pr., kuomet čia pastatyta bažnyčia, o tai reiškė čia buvus gyvenvietę. Pasienis su Prūsija sąlygojo tai, jog nuo 1567 m. Tauragėje veikė karališkoji muitinė, žinoma, jog ją nuomojosi žydai. Nenuostabu, jog karališkoji muitinė teikė atitinkamas pajamas, tačiau ilgą laiką Tauragė ėjo iš rankų į rankas ir priklausė skirtingiems savininkams ir valdytojams.
Pavienės žydų šeimos įsikuria gana anksti, pavyzdžiui, 1653 m. sudarytame Tauragės inventoriuje nurodoma miestelyje buvus 4 žydų kiemus. Nepaisant to, organizuota žydų bendruomenė Tauragėje susiformuoja maždaug tik nuo XVIII a. vidurio. 1765 m. duomenimis čia gyveno 22 žydai, o dar po dvidešimties metų žydų gyventojų skaičius išauga iki 71 gyventojo. Panašu, jog žydai ir čia vertėsi anuomet gan tradiciniu pragyvenimo šaltiniu - miško ir sėlių supirkimu bei prekyba, medienos apdorojimu lentpjūvėse ir pan. Ilgainiui gyvenimas pasienyje su Prūsija sąlygojo ne tik augančias prekybos perspektyvas, tačiau ir kitas neįprastas pragyvenimo formas, kaip kontrabandą. Pastaroji labiausiai klesti Rusijos imperijos valdžios laikotarpiu XIX a. II p. – XX a. pr. Įvesta Sėslumo zonos riba bei rekrutų prievolė ypatingai skaudžiai atsiliepė tuometinės Rusijos imperijos gyventojams žydams. Nemažai žydų jaunuolių pasirinkdavo nelegalią emigraciją ir Rusijos imperijos sienos kirtimą. XIX a. pab. kyla emigracijos banga, nemaža dalis galimybių turinčių žydų renkasi emigraciją į JAV, PAR. Tauragė buvo paskutinė stotelė Rusijos imperijoje prieš kertant sieną į Vakarus.
XIX a. Tauragėje žydai daugiausiai vertėsi amatais ir prekyba, tačiau dėl pasikartojančių gaisrų, epidemijų ekonominis miestelio augimas nebuvo toks sklandus. 1844 m. per Tauragę nutiestas Rygos–Tilžės plentas, o vėliau ir geležinkelio ruožas, žymiai pagyvino Tauragės ekonomiką, išauga gyventojų skaičius. XIX a. taip pat pradėtos Tauragės simbolio, vadinamos Tauragės pilies statybos. Rusijos imperijos laikotarpiu Tauragės pilyje veikė muitinė ir kalėjimas. XIX a. II pusėje žydams priklausė 2 sinagogos, jie sudarė pusę miestelio gyventojų – iš 6655, žydų buvo 3634.
Tauragėje žydai gyveno tarp katalikų ir gausios evangelikų liuteronų bendruomenės. Dab. Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono vietoje stovėjo du mūriniai žydų maldos namų pastatai, statyti 1839 m. ir 1857 m. Priešais evangelikų liuteronų bažnyčią tarpukariu plytėjo turagaus aikštė, o aplink ją išsidėstę daugiausiai žydams priklausiusių krautuvių ir pastatų. Gyvenamoji žydų erdvė driekėsi tarp Kęstučio, Vytauto gatvių, dab. Stoties, Laisvės, Bažnyčių, Vinco Kudirkos, Dariaus ir Girėno gatvių. Šiose gatvėse koncentravosi žydų prekyba ir gyvenamieji namai. 1931 m. duomenimis net 101 krautuvių Tauragėje priklausė žydams (81%), kurie dominavo ekonominėje erdvėje. Tarpukariu prekyba su Vokietija išlieka intensyvi, ten buvo gabenama nemažai ūkio ir žemės produkcijos. Tauragėje veikė nemažai fabrikų ir dirbtuvių, aprūpinusių tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkas. Tarpukariu Tauragės miestas smarkiai išauga, tampa regiono centru.
Ilgą laiką artimas ir ekonomiškai svarbus pasienis su Vokietija, deja, sąlygojo ne tik prekių apsikeitimą, tačiau ir ideologinių nuostatų plitimą. XX a. 4 deš. nacistinėje Vokietijoje suintensyvėjusios antižydiškos nuotaikos 1936 m. Tauragėje išsirutuliojo į antisemitinius neramumus ir žydų apkaltinimą ritualine žmogžudyste. Išpuoliai peraugo į fizinius žydų užpuolimus ir jų turto sugadinimą, tuomet buvo suimta net 50 kaltininkų, dalyvavusių išpuolyje prieš bendramiestiečius žydus. Šis viduramžiškas mitas teigė, jog žydai naudojantys vaikų kraują macams, sukėlė nemažai išpuolių prieš žydus ir kitose Lietuvos vietovėse.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą 1939 m. surašymo duomenimis, Tauragėje gyveno 10 561 gyventojas, o iš jų – apie 4000 žydų. Pirmoji sovietinė okupacija, turto nacionalizacija ir ,,buržuazinių piliečių” trėmimai į Sibirą vienareikšmiškai palietė ir Tauragės žydus: iš Tauragės ištremta net 17 žydų šeimų, iš viso 58 žmonės. Tarp jų ir žymiojo milijardieriaus, Rusijos oligarcho, Romano Abramovičiaus seneliai. 1941 m. birželį nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, o SSRS kariams traukiantis, Tauragė buvo vienas pirmųjų nacių užimtų ir subombarduotų miestų. Antrasis pasaulinis karas ir bombardavimai praktiškai nušlavė senąją Tauragę – nukentėjo net 80 proc. miesto. Prasidėjęs karas ir žydų žudynės sunaikino ne tik miestą, tačiau ir Tauragės žydų bendruomenę.
Tauragėje žydų šeimoje gimė Samuelis Izaokas Jozefas Šereševskis (1831-1906), 1854 m. emigravęs į JAV ten apsikrikštijo bei vėliau tapo misionieriumi Šanchajaus vyskupu. Gyvendamas Kinijoje jis išvertė Senąjį Testamentą į kinų kalbą. Tauragėje gimė ne viena Lietuvai nusipelniusi asmenybė: pramonininkas ir mecenatas Iseras-Beras Volfas (1841–1935), Kaune įsteigęs Volf Engelman alaus daryklą. Čia taip pat gimė gydytojas Aba Lapinas (1863–1940), Lietuvos žydų istorijos ir etnografijos draugijos Kaune narys ir Lietuvos žydų bendruomenės veikėjas. A. Lapinas buvo pirmasis Kaune atidaręs rentgeno kabinetą.
Tauragė (Tavrig, טאַווריג)
Tauragė has always been a bridge between East and West. The settlement has been mentioned since the beginning of the 16th century. The border with Prussia meant that from 1567, a royal customs was located in Tauragė, and it is known that it was rented by Jews. The register of Tauragė from 1653 indicates that there were four Jewish courtyards in the town. An organized Jewish community in Tauragė emerged only around the mid-18th century.
The Jewish space stretched between Kęstučio, Vytauto and the present Stoties, Laisvės, Bažnyčių, Vinco Kudirkos and Dariaus and Girėno streets. It was there that Jewish trade and residential houses were concentrated. In the second half of the 19th century, Jews owned two synagogues. Jews made up half of the town’s population—3,634 out of 6,655 inhabitants were Jewish. According to the 1939 census, before World War II, 10,561 inhabitants lived in Tauragė, of whom about 4,000 were Jews.
When Nazi Germany occupied Lithuania in June 1941, Tauragė was one of the first towns to be occupied and bombed by the Nazis. The Jewish community of Tauragė perished during the massacre of the Jews.
Tauragė was the hometown of a number of personalities of outstanding merit for Lithuania. Among them are the industrialist and philanthropist Iseras Beras Volfas (1844-1935), who founded the Volfas Engelman brewery in Kaunas, as well as the physician Aba Lapinas (1863-1940), a member of the Historical and Ethnographic Society of Lithuanian Jews in Kaunas and an active figure in the Jewish community of Lithuania, who opened an X-ray room in Kaunas.
