Emanuelis Levinas

Emanuelis Levinas (1906 m. Kaunas – 1995 m. Paryžius) – prancūzų filosofas, fenomenologijos populiarintojas, religinis mąstytojas.

Baigęs žydų gimnaziją Kaune, E. Levinas išmoko mokytis filosofijos į Strasbūrą, o vėliau - į Freiburgo universitetą, kur susižavėjo Edmundo Huserlio fenomenologija ir  Martino Heidegerio filosofija, tapo vienu iš pirmųjų prancūzų intelektualų, atkreipusių dėmesį į kūrinius. Parašė „Intucijos teorija Huserlio fenomenoligijoje“,  „Nuo egzistencijos prie egzistentų“,  „Atrandant būtį su Huserliu ir Heidegeriu“. Dėstė Poiters Sorbonos, Freiburgo universitetuose ir kitur.

Levino kūrybai turėjo įtakos Biblija, Kabala, taip pat išgyventas patirtis kalint prancūzų karo belaisvių stovykloje Vokietijoje. E. Levinas siekė iš fenomenologinės filosofijos pozicijų atskleisti etinio santykio prasmę. Studijose „Pabėgimas“,  „Nuo egzistencijos prie egzistuojančiojo“, „ Laikas ir kitas“ analizavo fenomenus, pabrėžė nuovargio, nemigos, tingulio fenomenuose slypintį beasmeniškumą, būties keliamą siaubą, taip pat mirties, tėvystės ir erotiškumo fenomenuose aptinkamą kitybę ir transcendenciją. E. Levinas Vakarų filosofijoje vyraujančią ontologiją siekė pakeisti etika. Totalybės idėjai priešpriešino santykyje su kitu asmeniu aptinkamą begalybės idėją. Santykį su Dievu bandė mąstyti per santykio su kitu žmogumi konkretumą ir laiko diachroniją. Judaizmo problemoms skirtuose religiniuose veikaluose siekė senovės žydų išmintį perteikti, E. Levino manymu, universalia vakarietiška kalba, kuriai pradžią davė senovės graikų kultūra. Išrinktumo, persekiojimo, įkaito sąvokos iš E. Levino religinių tekstų perėjo į filosofinius.

Levino filosofija padarė didelę įtaką šiuolaikiniam filosofiniam ir teologiniam mąstymui.

2018 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurtas Emanuelio Levino centras.