Rytų Lietuvoje esantys Švenčionys turi ilgą ir turtingą istoriją. Nuo senų laikų čia ėjo svarbūs keliai vedę į prekybos centrus - Polocką, Vitebską ir kitus rytinių žemių miestus. Manoma, kad dėl to čia jau XV a. pradėjo formuotis gyvenvietė, kuri XVI-XVIII a. tapo regioniniu amatų ir prekybos centru, kuriame vykdavo 3 prekymečiai ir kassavaitiniai turgūs.
Tikėtina, jog žydai Švenčionyse įsikūrė XVIII a. Būtent iš šio laikotarpio mus pasiekia pirmosios žinios, liudijančios apie miestelyje gyvenusią žydų bendruomenę. XIX a. Švenčionys tapo gana svarbiu amatų ir prekybos centru. Prie to didžia dalimi prisidėjo sparčiai auganti žydų bendruomenė. 1880 m. miestas turėjo 6795 gyventojus, kurių daugiau nei pusę (4480) sudarė žydai. Tarpukariu mieste gyvenančių žydų skaičius dėl dar XIX a. prasidėjusios emigracijos, Pirmojo pasaulinio karo bei Lenkijos užimto Vilniaus krašto (į kurį pateko ir Švenčionys) - sumažėjo, tačiau ir tuomet žydai sudarė apie pusę miestelio gyventojų.
Kadaise Švenčionyse stovėjo net 5 žydų maldos namai, o štetle veikė dvi atskiros mitnagedų ir chasidų žydų bendruomenės, turėjusios atskirus maldos namus. Mitnagedų, besipriešinančių chasidizmo judaizmo srovės sklaidai, bendruomeninio gyvenimo centras buvo sinagogų kiemas, buvęs netoli Turgaus aikštės, aplink kurią gyveno ir dauguma Švenčionių žydų.
XIX a. amžininkai savo atsiminimuose teigia, jog dauguma mieste gyvenančių žydų vertėsi prekyba ir įvairios žemės produkcijos supirkimu. Nemaža dalis vietos žydų taip pat užsiėmė amatininkyste, daugiausia staliaus, laikrodininko, kailiadirbio, kepėjo amatais. Nuo XIX a. pabaigos turtingesnių žydų atžalos rinkosi prestižines specialybes ir universitetuose įgydavo gydytojo, odontologo ar teisininko išsilavinimą. Galima teigti, jog XX a. žydai į Švenčionis atnešė vieną iš to laikmečio sparčiai populiarėjančių naujovių - fotografiją. XX a. pradžioje Zalmanas Skutas atidarė pirmąją fotoatelje mieste. Švenčionys iki šių dienų garsėja arbatos gamybos tradicijomis. Šią tradiciją pradėjo žydų farmacininkas Naumas Taraseiskis, kuris XIX a. antrojoje pusėje Švenčionyse atidarė pirmąjį vaistažolių supirkimo punktą visoje Rusijos imperijoje, vėliau virtusią “N. Taraseiskio ir sūnų” bendrove. Šia veikla vėliau pradėjo užsiimti ir daugiau vietos žydų.
Tarpukariu Švenčionyse veikė dvi mokyklos, kuriose mokomieji dalykai buvo mokomi jidiš ir hebrajų kalba. Švenčionyse gimė Aronas Kremeris (1865-1935), kuris laikomas Bundo politinio judėjimo, atstovavusio žydų darbininkų interesus, tėvu, todėl nenuostabu, jog šios idėjos Švenčionyse sulaukė palaikymo vietos žydų gretose. Nemažesnio populiarumo sulaukė ir sionistiniai judėjimai ir organizacijos, organizavusios hebrajų kalbos pamokas, mokėsi įvairių ūkinių veiklų, reikalingų gyvenimui tuometinėje Palestinoje.
1941 m. vasarą Švenčionyse įvyko visiems amžiams miestelį neatpažįstamai pakeitusi tragedija. Jau tų metų liepos mėnesį apie 40 žydų buvo nužudyti netoliese esančiame Cirkliškio miške. Rugsėjo mėnesį Švenčionyse buvo įkurtas getas, kuriame buvo kalinami 566 Švenčionių žydai. Dalis jų 1943 m. buvo išvežti į Vilniaus getą, kiti - įlaipinti į traukinį, kuris neva turėjo važiuoti į Kauną, tačiau paskutinis jo sustojimas buvo Paneriuose. Visi traukiniu važiavę Švenčionių žydai buvo nužudyti ten jų laukusių gestapininkų ir vietos kolaborantų.
Švenčionių žydų tarpe gimė ar gyveno ne viena ryški asmenybė, garsinusi Švenčionių miesto vardą Lietuvos ir viso pasaulio mastu. Keletas iš jų: rabinas, rašytojas ir rekonstruotojo judaizmo pradininkas - Mordechajus Kaplanas (1881-1983); istorikas, sovietinis partizanas ir ilgametis Holokausto aukų memorialo ,,Yad Vashem” direktorius - Ichakas Aradas (1926-2021); Švenčionyse dalį savo vaikystės praleido garsus prancūzų rašytojas - Romainas Gary (1914-1980).
Švenčionys (Svintsyan, סווינציאַן)
The town of Švenčionys, located in eastern Lithuania, is situated at the crossroads of important roads leading to Prussia, Russia and Vilnius. It is believed that this was the reason why a settlement began to emerge there in the 15th century, in the 16th and the 18th centuries becoming a regional center for crafts and trade, with three annual fairs and weekly markets.
It is probable that Jews settled in Švenčionys in the 18th century. Eventually two Jewish communities formed in the town, the Mitnagedim and the Hasidic Jews, which had their own houses of worship.
The center of communal life of the mitnagedim, who opposed the spread of Hasidic Judaism, was the courtyard of the synagogues near the Market Square, around which the majority of the Jews of Švenčionys lived.
In 1880, the town had 6,795 inhabitants, more than half of whom (4,480) were Jews. The number of Jews living in the town declined between the two world wars due to emigration, World War I and the Polish occupation of the Vilnius region; however, Jews still made up about half of the town’s population.
In July 1941, about forty Jews were murdered in the Cirkliškis Forest near Švenčionys. In September, 566 Jews were imprisoned in the ghetto established in Švenčionys. Some of them were deported to the Vilnius ghetto in 1943, others were killed in Paneriai (Polish: Ponary).
Švenčionys was the hometown of a number of prominent personalities, including the rabbi, writer and pioneer of the Reconstructionist branch of Judaism, Mordecai Kaplan (1881-1983) and the historian, a Soviet partisan, and the long-time director of Yad Vashem, the World Holocaust Remembrance Center, Yitzhak Arad (1926-2021).