Švėkšnos gyvenvietė pradėjo formuotis XV a. viduryje, kuomet Žemaitijoje įsitvirtinusi Kęsgailų giminė šioje vietovėje įkūrė dvarvietę, buvusią šalia svarbus prekybinio kelio, jungusio Varnius su Klaipėda bei Tilže. 1509 m. Švėkšna pirmą kartą įvardijama miesteliu, kuriame, anot amžininkų, veikė karčemos, stovėjo bažnyčia. XVII a. miestelio savininkams tapus Kiršenšteinų giminei, Švėkšnoje buvo įkurta vienintelė visoje to meto Žemaitijoje popieriaus dirbtuvės, o tolimesnę miestelio raidą paskatino 1664 m. suteikta privilegija leidusi rengti kassavaitinius turgus.
Švėkšnoje žydai apsigyveno XVII a. viduryje. 1690 m. miestelio inventoriuje minimos 15 žydų šeimų, 7 iš jų turėjo smulkias parduotuves. Po XVIII a. pradžioje praūžusių karų su Švedija ir Rusija, miestelyje gyventojų skaičius gerokai sumažėjo. 1717 m. Švėkšnoje gyveno viso labo keliasdešimt žydų. Bendruomenės augimas pamažu įgavo pagreitį XVIII a. eigoje, o 1826 m. Švėkšnoje jau fiksuojami 350 žydų. XIX a. pabaigą galime laikyti Švėkšnos žydų bendruomenės aukso amžiumi – 1897 m. gyveno net 974 žydai, sudarę kiek daugiau nei pusę visų miesto gyventojų. XIX a. pabaigoje prasidėjusi žydų emigracija, daugiausiai į JAV, o vėliau ir tuometinę Palestiną, praretino bendruomenės gretas.
Iki šių dienų išlikusi Švėkšnos sinagoga, skirtingai nei daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių, stovi pačiame miestelio centre – šiauriniame turgaus aikštės gale. Manoma, jog pirmoji sinagoga šioje vietoje iškilo dar XIX a. pradžioje, o vėliau 1885 m. šalia jos buvo pastatyta ir antroji. 1925 m. kilęs gaisras negailestingai nuniokojo centrinę miestelio dalį. Liepsnos pasiglemžė ir sinagogas. 1928 m. jų vietoje iškilo viena maurų architektūros stiliaus sinagoga, kurią dar tais pačiais metais aplankė pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Tarpukariu dauguma žydų gyveno aplink turgaus aikštę esančiose dabartinėse J. Maciejausko, S. Dariaus ir S. Girėno bei Gediminaičių gatvėse.
Gyvenimas arti pasienio turėjo daug įtakos Švėkšnos gyventojų verslams. Vietos žydai aktyviai įsitraukė į prekybą, importuodavo plataus profilio prekes iš Prūsijos. Kartu prekiavo žaliavomis: mediena ir oda. Žydų krautuvės stovėjo turgaus aikštės centre, sujungtos vienoje eilėje. XIX a. vidurio amžininkų liudijimai teigia, jog Švėkšnos gyventojai aktyviai užsiėmė kontrabanda. 1923 m. prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, Švėkšna neteko visų pasienio miestelio privalumų. Nepaisant to, jog žydų bendruomenė sumažėjo, didžioji dalis verslų buvo žydų rankose. 1933 m. duomenimis – iš 16 Švėkšnoje buvusių parduotuvių - net 10 priklausė žydams, dažniausia jose buvo prekiaujama tekstile ir skerdiena. Iki Pirmojo pasaulinio karo Švėkšnoje veikė du chederiai, Talmud Tora mokykla. Tarpukariu buvo įsteigta Tarbut tinklo pradinė mokykla. Dalis šią mokyklą baigusio jaunimo mokslus tęsdavo Kauno žydų gimnazijoje. Švėkšnoje veikė įvairios sionistų politinės ir sporto organizacijos.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacistinės Vokietijos – Sovietų sąjungos karui, netrukus besiveržianti vokiečių kariuomenė užėmė Švėkšną. Okupantai, padedami vietos kolaborantų, žydams įsakė persikelti į tarp Sinagogos ir Siauriosios bei dabartinės J. Maciejausko gatvių įsteigtą getą. Vėliau vyrai buvo išvežti į šalia Šilutės įkurdintą darbo stovyklą. 1943 m. panaikinus Šilutės darbo stovyklą, išgyvenę vyrai buvo išgabenti į Aušvico koncentracijos stovyklą. Tuo tarpu moterys, senyvo amžiaus žmonės ir vaikai buvo sušaudyti netoliese esančiame Inkaklių miške.
Švėkšna (Shveksne, שוועקסנע)
In 1509, Švėkšna was first mentioned as a town, with, according to contemporaries, taverns and a church. In the 17th century, when the Kirshenstein (Polish: Kirszensztein) family became the owners of the town, the only paper workshop in Samogitia at that time was opened in the town.
Jews settled in Švėkšna in the mid-17th century. In 1690, the register of the town mentions fifteen Jewish families, seven of them ran small shops. The synagogue of Švėkšna, which has survived to this day, unlike most Lithuanian towns and cities, stands in the very center—at the northern end of the Market Square. In the interwar period, most of the Jews lived in the streets surrounding the Square.
The end of the 19th century can be considered the golden age of the Jewish community of Švėkšna. In 1897, there were 974 Jews living there, making up a little more than half of the town’s population. The emigration of Jews mainly to the USA and to then Palestine, which began at the end of the 19th century, thinned the ranks of the community.
On June 22, 1941, the Nazi regime ordered the Jews of Švėkšna to move to a ghetto established in the town, and later to a labor camp near Šilutė. In 1943, the male survivors were transported to Auschwitz, while the women, elderly and children were shot in the Inkakliai Forest.
In 1928, the then President of Lithuania Antanas Smetona attended the opening ceremony of the synagogue. The synagogue build in Moorish style has survived to this day.
