Abraomas Suckeveris
Avromas Suckeveris (1913–2010) – jidiš literatūros klasikas, vienas Lietuvos žydų introspektyviosios literatūros pradininkų. Gimė chasidų rabinų šeimoje. Vaikystėje per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1920 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, būdamas laisvasis Vilniaus universiteto klausytojas studijavo literatūrą, buvo žydų avangardo dailininkų ir rašytojų sambūrio Jung Vilne narys. Pirmieji A. Suckeverio eilėraščiai, inspiruoti iš Smurgainių kilusio Moišės Kulbako poezijos, Vilniaus ir Varšuvos žydiškuose laikraščiuose pasirodė apie 1933 metus. Pirmoji jo poezijos knyga Lider (Dainos) išėjo 1937 m., o jis iškart buvo pripažintas kaip kylanti jidiš literatūros žvaigždė. 1940 m. A. Suckeveris išleido gamtos grožį apdainuojantį rinkinį Valdiks (Miškinė). Kilus Antrajam pasauliniam karui poetas pateko į Vilniaus getą, iš kur vėliau pabėgo, partizanų būriuose kovėsi su naciais. Per karą ir po jo drauge su rašytoju Šmereliu Kačerginskiu ir kitais žydų inteligentais rinko išlikusią YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto medžiagą, po karo svariai prisidėjo Vilniuje steigiant Žydų muziejų. 1945 m. išėjo jo knyga Di festung (Tvirtovė), o 1946 m. – Lider fun geto (Geto dainos). Tuo pat metu Paryžiuje pasirodė jo prisiminimų knyga Vegn Vilner geto (Apie Vilniaus getą). A. Suckeveris 1946 m. liudijo Niurnbergo procese. 1947 m. atvyko į Palestiną ir apsigyveno Tel Avive. Nuo 1949 m. redagavo literatūrinį žurnalą Di goldene keit (Auksinė grandinė). Čia išėjo daugiau nei septyni jo eilių rinkiniai. A. Suckeverio rinktiniai poezijos tomai yra litvakiškosios jidiš literatūros tąsa Izraelyje.
Avrom Sutzkever (1913-2010) was a Yiddish literature classic and one of the pioneers of Lithuanian Jewish introspective literature. He was born into a family of Hasidic rabbis. During WWI, as a child, he was exiled to Siberia with his parents. From 1920, Sutzkever lived in Vilnius, studied literature as a free student at Vilnius University, and was a member of the Jewish avant-garde artists and writers’ group Jung Vilne. Sutzkever’s first poems, inspired by the poetry of Moyshe Kulbak, who came from Smurgainiai, appeared in Jewish newspapers in Vilnius and Warsaw around 1933. His first poetry book, Lider (Songs), came out in 1937. He was immediately recognized as a rising star of Yiddish literature. In 1940, Sutzkever published Valdiks (Of the Forest), a collection of essays on the beauty of nature.
After the outbreak of WWII, the poet was sent to the Vilna Ghetto, from where he later escaped and fought against the Nazis in partisan groups. During and after the war, together with the writer Shmerke Kaczerginski and other Jewish intellectuals, he collected the surviving materials of the YIVO Institute for Jewish Research. After the war, the poet made a significant contribution to the establishment of the Jewish Museum in Vilnius. His book Di festung (The Fortress) was published in 1945 and Lider fun geto (Songs of the Ghetto) in 1946. At the same time, Sutzkever’s memoir Vegn Vilner geto (About the Vilna Ghetto) came out in Paris.
In 1946, the poet testified at the Nuremberg Trials. In 1947, he came to Palestine and settled in Tel Aviv. From 1949, Sutzkever edited the literary magazine Di goldene keit (The Golden Chain). The poet published over seven collections there. Sutzkever’s volumes of poetry continue the tradition of Litvak Yiddish literature in Israel.