Joelis Dovydas Levenšteinas-Strašunskis – Vilner Balabesl (1816–1850), iš Liepojos (Latvija) kilęs kantorius, kompozitorius, Vilniaus kantoriaus Cvi Hiršo Levenšteino sūnus. Jis laikomas vienu talentingiausių XIX a. kantorių. Susituokę žydų vyrai vadinami balebos (iš jid. šeimininkas). Kadangi J. D. Levenšteinas-Strašunskis vedė labai jaunas, buvo vadintas mažybine šio žodžio forma pridedant miestą – Vilner Balabesl (iš jid. Vilniaus Šeimininkėlis). Būdamas keturiolikos tapo Vilniaus miesto kantoriumi, 1839–1841 m. mokėsi pas lenkų kompozitorių Stanisławą Moniuszko. Po 11 metų giedojimo Vilniuje J. D. Levenšteinas-Strašunskis, palikęs šeimą, išvyko siekti operos solisto karjeros Varšuvoje. Ten sulaukė pripažinimo, tačiau apie tolesnį jo gyvenimą mažai žinoma. Tragiškai pasibaigusi mitais apipinta J. D. Levenšteino-Strašunskio istorija (jis prarado balsą, o galiausiai sveiką nuovoką ir mirė psichikos ligonių prieglaudoje; kitoje versijoje – neatpažintas klajojo iš miesto į miestą, kol galiausiai atsidūrė savo senojoje Vilniaus sinagogoje Jom Kipuro išvakarėse, sugiedojo maldą Kol Nidrei ir staiga mirė) atspindi aktualią dilemą tarp žydų kantorių ir operos scenos. Kita vertus, kantorių ir choristų rengiami koncertai, pasaulietinės muzikos atlikimas sinagogose tapo įmanomas dėl Haskalos sąjūdžio, nors tam ir priešinosi ortodoksų bendruomenės.
Joelis Dovydas Levenšteinas-Strašunskis
3 min. fragmentas iš filmo Der Vilner Shtot Khazn (Overture to Glory) [iš jid. Vilniaus miesto kantorius; iš angl. Šlovės uvertiūra], rež. Max Nosseck, JAV, 1940
Three-minute-long fragment of a video recording from Der Vilner Shtot Khazn (Overture to Glory), directed by Max Nosseck, USA, 1940
Joel David Loewenstein-Strashunsky, also known as “Der Vilner Balabesl” (1816-1850) was a cantor and composer from Liepaja (Latvia). The son of Vilna cantor Zvi Hirsch Loewenstein, Joel David was one of the most talented cantors of the 19th century. Because Loewenstein-Strashunsky married very young, he was referred to as Der Vilner Balabesl [The Little Master of Vilna]. At the age of fourteen, he became cantor of Vilna. He studied with the Polish composer Stanisław Moniuszko in 1839-1841. After singing in Vilnius for 11 years, Loewenstein-Strashunsky left his family to pursue an opera career in Warsaw, quickly receiving acclaim. Little is known about his later life. Different tragic stories provide accounts of his unknown death. One version claims he lost his voice, eventually becoming insane and dying in an asylum. Another version states that he aimlessly wandered across different towns, eventually returning to his old synagogue in Vilnius on the eve of Yom Kippur. After his alleged arrival, he chanted the Kol Nidrei prayer then suddenly died. The conflicting interpretations of Loewenstein-Strashunsky’s death reflects societal tensions throughout the 19th century after Jews began integrating more into European society after the Haskalah. Jews like Lowenstein-Straushunsky were viewed with contempt from Orthodox communities for performing secular music at synagogues and pursuing musical careers outside of the religious sphere like at opera houses.
