Lietuvos ir Latvijos pasienyje esantis Skuodas nuo seno priklausė didikų Chodkevičių, vėliau Sapiegų valdoms. Gana anksti čia susiformuoja gyvenvietė, kuriai 1572 m. valdų savininkas Jonas Chodkevičius išrūpino Magdeburgo miesto teises. Toje pačioje privilegijoje nurodoma, jog žydams ir nekrikščionims draudžiama Skuode verstis amatais ir prekyba, o, anot istorikų, toks išskyrimas nurodo, jog žydų čia jau gyventa.
Žydų gyvenimo pradžia Skuodo mieste nebuvo itin sklandi. Siekiant apeiti apribojimus greta Skuodo, kitame Bartuvos krante, susiformuoja atskira gyvenvietė, kurioje kuriasi žydai ir čia maždaug XVII a. susiformuoja organizuota žydų bendruomenė. Per Skuodą tekanti Bartuva miestą dalija į dvi dalis – senamiestį ir naujamiestį. Iki pat 1747 m. žydai gyveno ir kūrėsi tik senamiestyje, iki kol toks draudimas buvo panaikintas siekiant atgaivinti Skuodo ekonomiką, smarkiai nukentėjusią po miestą nusiaubusių karų ir maro epidemijų. Nepaisant to, skirtis tarp žydiškos gyvenvietės – senamiesčio ir nežydiškos – naujamiesčio sąlyginai išliko net ir vėliau. Skuodo naujamiestis miesto įkūrėjo Jono Chodkevičiaus garbei, vadintas Johanesburgu. Ironiška, tačiau būtent iš šio Skuode esančio Johanesburgo, XIX a. pab. – XX a. 4 deš. nemažai žydų emigruoja į JAV, tuometinę Palestiną bei PAR ir ten esantį Johanesburgą.
Kaip atrodė Skuodas XIX a. galima suprasti iš vyskupo Motiejaus Valančiaus aprašymo 1873 m.: ,,Skuodas yra dviejų dalių: krikščionių ir žydų. Krikščionių ūkininkų katalikų yra 40, žydų nė nesuskaitysi. Ta tauta paprastai užsiima prekyba ir karčemų laikymu. Žydai turi dvi sinagogas: vieną krikščionių miestelio dalyje, antrą žydų.” Kuomet panaikinamas draudimas žydams kurtis Skuodo naujamiestyje, XVIII a. pab. daug žydų krautuvininkų persikėlė gyventi į šią miesto dalį. Nepaisant to, pagrindiniu žydų kvartalu išliko senamiestis, o ši dalis vietinių vadinta žydmiesčiu ir dabar dar vadinama žydų kvartalu. Abiejose miesto dalyse lygiagrečiai egzistavo ir atskiros sinagogos. Senojoje miesto dalyje, kurioje buvo pirmiausia leidžiama kurtis žydams, XVIII a. pr pastatyta medinė sinagoga garsėjo puošnumu bei buvo skuodiškių pasididžiavimas. Pasakojama, jog sinagoga buvo 15 metrų aukščio, o jos interjeras gausiai dekoruotas įmantriais drožiniais. Ši sinagoga buvo nešildoma, tad greta jos buvo malkomis kūrenamas mažesnis beit midrašas, skirtas susirinkti studijuoti ir melstis šaltuoju periodu. Trečioji sinagoga stovėjo naujamiestyje. Visi trys sinagogų pastatai sudegė per Antrąjį pasaulinį karą.
Tarpukariu Skuodas sąlyginai klesti: atsidarė nemažai gamybos įmonėlių. Pirmojo pasaulinio karo metu netoli Skuodo nutiesus geležinkelio liniją Klaipėda–Liepoja, skuodiškiai tarpukariu sėkmingai ja naudojasi, palengvintas prekių transportas. Keleivius iki geležinkelio stoties veždavo net du diližanai, abu priklausę žydams. Viena populiariausių veiklų tarpukariu - avalynės siuvimas. Avalynę siuvo net 6 dirbtuvės, pasiūdavosius per metus daugiau nei 5000 porų batų. Odos būdavo vežamos iš odų sostinės - Šiaulių. Didžiausi avalynės gamintojai Skuode buvo I. Kano fabrikas ,,Kontinent” ir M. Mines fabrikas ,,Konkurencija”. Veikė vilnų karšykla ir verpykla, audinių dažymo įmonė, sagų gamykla ir kt. Nemažai išlikusių tarpukario Skuodo fotografijų užfiksavo nuo 1927 m. fotografu dirbęs Zundelis Skaistas (1891-1941). Savo fotografijas jis žymėjo antspaudais „Fotografas / Z. SKAISTAS / Skuodas“, „Foto Zundelio SKAISTO Skuodas, Gedimino g-vė 2“. Z. Skaistas su visa šeima 1941 m. metais nacių sušaudytas Alkos kalne.
Skuodo klestėjimą ir žydų bendruomenės egzistavimą nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas. Pirmoji sovietinė okupacija ir pirmieji Lietuvos gyventojų trėmimai palietė ir Skuodo žydus. Pirmosios sovietų trėmimų bangos metu 1941 m. birželį į Sibirą ištremti verslininkų Fogelmanų, Leizerių ir vaistininko Mirkeso šeimos. Nacistinei Vokietijai 1941 m. vasarą okupavus Lietuvą, vos per keletą mėnesių čia buvo išžudyta didžioji dalis provincijos žydų. Trečdalį miesto gyventojų dalį sudarė žydai (apie 1100 žmonių) nužudyti skirtingose vietose: senosiose žydų kapinėse, dalis sušaudyta prie dab. Pirmųjų Kulų kapinių, likę gyvi išvaryti į Dimitravo koncentracijos stovyklą, kur pakeliui taip pat tęsėsi silpnesniųjų, negalinčių paeiti, žudynės.
Skuodas (Shkud, שקוד)
Skuodas, located on the border between Lithuania and Latvia, formed quite early. In 1572, it was granted the Magdeburg rights. The privilege states that Jews and non-Christians are forbidden to engage in trades and commerce in Skuodas. According to historians, this distinction indicates that Jews were already living in the town.
The beginning of Jewish life in Skuodas was not a smooth one. In order to get around the restrictions, a separate settlement was formed next to Skuodas, on the other bank of the Bartuva River, where an organized Jewish community emerged in the 17th century.
The Bartuva River, which runs through Skuodas, divides the town into two parts, the Old Town and the New Town. Until 1747, Jews lived and worked only in the Old Town. The distinction between the Jewish settlement in the Old Town and the non-Jewish settlement in the New Town remained even later.
At the end of the 19th century, 3,814 inhabitants lived in Skuodas, slightly more than half of whom were Jews. In the late 19th and early 20th centuries, a large number of Jews emigrated to the USA, then Palestine and the Republic of South Africa, leaving the Jewish community in Skuodas in decline between the wars.
In the summer of 1941, the Nazi regime carried out massacre campaigns against Jews. Around 1,100 Jews from Skuodas were killed in various places: in the old Jewish cemetery, at the present-day Pirmieji Kulai Cemetery, and the survivors were deported to the Dimitravas concentration camp.
Shoe making was one of the most popular occupations between the wars. As many as six workshops were active in Skuodas, producing more than 5,000 pairs of shoes a year. The leather was shipped from Šiauliai, the capital of leather. The largest shoe manufacturers in Skuodas were the Kontinent factory of Itzik Kan and the Konkurencija factory of Michael Mines.
