Šakių miestas įsikūręs šalia Siesarties upės, įtekančios į Nemuną. Ankstyvąją Šakių istoriją dengia paslapties skraistė: dalis istorikų mano, kad šioje vietoje gyvenvietė egzistavo dar XIV a. viduryje, tačiau pirmosios detalios žinios apie šią vietovę mus pasiekia tik iš XVI a. pabaigos. To laikmečio šaltiniuose dabartinėje Šakių vietoje minimas Šakaičių kaimas, kuriame jau 1689 m. stovėjo medinė koplyčia.
Maždaug XVII a. pabaigoje čia apsigyveno žydai, kuriuos čia kurtis paskatino Panemunės regione suintensyvėjusi miško žaliavų prekyba. Šakių augimui padėjo garsi didikų Čartoriskių giminė. Pastarieji 1765 m. leido vietos žydams laikyti smukles, jų rūpesčiu buvo suteiktos prekybinės privilegijos. XVIII a. pabaigoje Šakiuose gyveno apie 500 gyventojų. Žygiuojanti Napoleono kariuomenė, Šakių valdas prijungė prie įkurtos Varšuvos kunigaikštystės, kurioje daugumai gyventojų, išskyrus žydams, buvo suteiktos civilinės teisės. Prie spartaus miestelio augimo itin prisidėjo gausėjanti žydų bendruomenė: 1862 m. duomenimis Šakiuose gyveno net 3038 žydai. Tačiau XIX a. pabaigoje Šakių reikšmė regione pradėjo mažėti sparčiai augant, netoliese esančiam Vladislavovui, dabar vadinamam Kudirkos Naumiesčiui. Tuo pat metu prasidėjo ir žydų emigracija į JAV ir PAR, tarpukariu ir į tuometinę Palestiną. Praūžęs Pirmasis pasaulinis karas nualino miestą – 1923 m. miestelyje gyveno apie 1250 žydų.
Dauguma vietos žydų gyveno tarp Turgaus aikštės ir Siesarties upės, tuometinėse Lukšių, Kreivojoje, Naujojoje ir Striūpių gatvėse. Pirmieji žydų maldos namai istoriniuose šaltiniuose minimi 1815 m. Sinagoga stovėjo Kęstučio gatvėje. Tarpukariu Šakiuose veikė Talmud Tora mokykla, chederis, dvi bibliotekos – vienoje iš jų dauguma knygų buvo jidiš kalba, kitoje – hebrajų. Taip pat miestelyje veikė žydų teatro būrelis.
Kaip ir visuose miestuose bei miesteliuose – turgaus aikštė atliko ekonominio centro vaidmenį. Ją supusiuose pastatuose žydai turėjo įvairių prekių krautuves, o dukart per savaitę vykdavę turgūs, kurių metu atvykdavo žmonės iš viso regiono. Dalis Šakių žydų vertėsi išnešiojamąja prekyba. Vietos žydai ne tik parduodavo, tačiau ir supirkdavo javus, medieną iš apylinkių gyventojų. Šakiuose žydams priklausė keletas malūnų, lentpjūvių bei elektros stotis. Jie užsiėmė ne tik prekyba – vietos gyventojams teikė būtiniausias paslaugas: vietos gyventojų sveikata rūpinosi gydytojas Judelis Šmuilovičius, Jankelis Mozezonas sunkvežimiais perveždavo prekes bei žmones; teisines paslaugas teikė advokatas Faivelis Bialoblockis.
Ramų Šakių gyvenimą nutraukė Antrasis pasaulinis karas. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais vokiečių SS ir vietos kolaborantai netoliese Šakių esančioje Batiškių pamiškėje nužudė apie 1200 Šakių ir apylinkių žydų.
Per ilgą Šakių žydų bendruomenės istoriją čia gimė ne viena garsi žydų tautybės asmenybė, keletas iš jų: garsus kompozitorius, kantorius – Aronas Friedmanas (1855–1936); inžinierius, chemikas ir sionistas – Borisas Goldbergas (1866-1922); filantropas, verslininkas ir sionistas - Izaokas Leibas Goldbergas (1861–1932); Pasaulinės ORT organizacijos direktorius – Jokūbas Oleiskis (1901-1981).
Šakiai (Shaki, שאַקי)
Some historians believe that there was a settlement there as early as the mid-14th century; however, the first detailed mention about the site only comes from the late 16th century.
Jews settled here around the end of the 17th century. The famous noble family of the Čartoriskis (Polish: Czartoryski) contributed greatly to the development of Šakiai. In 1765, they allowed local Jews to run taverns, and trade privileges were granted under their care.
Most of the local Jews lived between the Market Square and the Siesartis River, in what were then Lukšių, Kreivosios, Naujosios and Striūpių streets. The first Jewish house of worship on what is today Kęstučio Street was mentioned in 1815.
The growing Jewish community was especially important to the rapid growth of the town. According to the data of 1862, as many as 3,038 Jews lived in Šakiai. Increasing emigration and World War I affected the Jewish community of Šakiai, and in 1923 there were about 1,250 Jews in the town.
The peaceful life of Šakiai was interrupted by World War II. In July and August 1941, the German SS and local collaborators murdered around 1,200 Jews from Šakiai and the surrounding area in the Batiškės Forest near Šakiai.
Among the famous personalities born in Šakiai are the composer and cantor Aron Friedmann (1855-1936), the engineer and Zionist Boris Goldberg (1866-1922), the philanthropist and Zionist Isaac Leib Goldberg (1861-1932), and the director of the World ORT Organization Jacob Oleiski (1901-1981).