Šiaurės rytų Lietuvoje esantis Rokiškis pirmą kartą paminėtas dar 1499 m. Manoma, kad jau tuomet šalia dvaro pradėjo formuotis miestelis. Rokiškio augimą paskatino patogi geografinė padėtis – pro šias žemes ėjo itin prekybai svarbus Vilniaus-Rygos kelias. Rokiškis buvo privatus miestas, XVI a. viduryje patekęs į Krošinskių giminės rankas, o vėliau priklausęs Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminėms. Spartesnis Rokiškio augimas prasidėjo XIX a. antrojoje pusėje – tuo metu šalia miesto nutiesta Radviliškio-Daugpilio geležinkelio linija, paskatinusi vietos verslų ir amatų raidą.
Pavieniai Rokiškyje gyvenantys žydai sutinkami dar XVII a. pirmojoje pusėje, tačiau bendruomenė įsikūrė kiek vėliau – XVII-XVIII a. sandūroje. 1700 m. Rokiškio bažnyčios inventoriuje minimi žydai mėsa mokantys vietos klebonui mokesčius. 1825 m. Rokiškio dvaro inventoriuje nurodoma, jog miestelyje gyvena 21 žydų šeima, sudariusios kiek mažiau nei pusę visų miestelio gyventojų. XIX a. antrojoje pusėje tiek Rokiškis, tiek jame gyvenanti žydų bendruomenė išaugo – mieste gyveno apie 2700 gyventojų, iš jų apie 1900 buvo žydai. Pirmojo pasaulinio karo metu, carinei valdžiai baiminantis jų bendradarbiavimo su vokiečiais, Rokiškio žydai buvo ištremti į Rusijos gilumą. Pasibaigus karui didžioji dalis žydų sugrįžo: 1923 m. Rokiškyje gyveno 2013 žydų tautybės žmonės. Tiesa, XIX a. pabaigoje prasidėjusi žydų emigracija į JAV, PAR, o vėliau ir į tuometinę Palestiną – retino žydų bendruomenės gretas.
XVIII a. pradžioje žydai gyveno bažnyčios jurisdikoje. XIX a. žydų gyvenamoji erdvė prasiplėtė – vis daugiau ir daugiau jų gyveno aplink miesto ekonominį centrą – Turgaus ir Nepriklausomybės aikštes bei tuometinę Kamajų g. (dab. Respublikos g.), kurioje susiformavo žydų kvartalas. Šioje gatvėje tarpukariu stovėjo 4 žydų maldos namai – 3 iš jų stovėjo greta, dabartinėje Sinagogų g. ir buvo nudažytos spalvomis atitikusiomis Lietuvos vėliavos koloritą.
Pirmasis žydas paminėtas 1634 m. Rokiškio inventoriuje vertėsi karčemos laikymu. Galima teigti, jog vietos žydai XVIII–XIX a. vertėsi tradiciniais verslais: prekyba, amatininkyste bei karčemų laikymu. Tarpukariu didžioji dalis Rokiškio verslų, dirbtuvių ir fabrikėlių priklausė žydams, tarp jų Melerių šeimai priklausantys saldainių fabrikas ,,Avanti” ir olandiško sūrio cechas, Zametų žemės ūkio padargų gamykla “Lietmetal” bei Bazelio sodos ir krakmolo gamykla. 1935 m. miestelyje atsidarė novatoriška chemijos-bakteriologijos laboratorija, kurioje pažangiausiais to meto metodais buvo atliekami įvairaus pobūdžio medicinos bei techniniai tyrimai, kuriuos atliko chemikas-vaistininkas Šeras. Gausybę tarpukario Rokiškio gyventojų įamžino fotografai M. Germanas, Ch. Šneidermanas.
Rokiškio žydų bendruomenė nebuvo pasyvūs miestelio gyventojai, jų raiškos pėdsakai pastebimi švietimo, kultūros ir politikos srityse. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Rokiškyje veikė ješiva, hebrajų bei Talmud Toros mokyklos. Mieste veikė įvairios žydų kultūros ir labdaros organizacijos: 1922 m. buvo įkurta sporto organizacija Makabi, kuri be sporto taip pat turėjo biblioteką ir dramos būrelį. Taip pat Rokiškyje veikė žydų teatras. Vietos žydai aktyviai dalyvavo miesto savivaldoje. Per Nepriklausomybės laikotarpį į miesto tarybą buvo išrinkti A. Volpertas, A. Charmacas, M. Berkovičius, Š. Ozelovičius ir C. Lekuchas.
1941 m. vasarą nutrūko įprastas vietos žydų gyvenimas. Nacistinės Vokietijos kariuomenei užėmus Rokiškį - liepos mėnesį čia buvo įkurtas žydų getas. Jame Rokiškio ir apylinkių žydai buvo laikomi neilgai – rugpjūčio 15-16 d. Velniaduobės miškelyje Hammano skrajojantis būrys, talkinant vietos kolaborantams, nužudė 3207 Rokiškio ir aplinkinių miestelių žydus.
Rokiškio gimė ir užaugo ne viena Lietuvoje ir pasaulyje žinoma asmenybė – keletas iš jų: tarpukario Lietuvos kariuomenės vyriausiasis rabinas Šmuelis Aba Sniegas (1887-?); partizanas, keršytojų “Nacham” grupuotės steigėjas, Pasaulio ORT organizacijos generalinis direktorius Josephas Harmatzas (1925-2016).
Rokiškis (Rakishok, ראַקישאָק)
Rokiškis was first mentioned in historical sources in 1499. The growth of the town was prompted by the Vilnius-Riga road, and even more so by the Radviliškis-Daugpils railway line, which was built near the town in the late 19th century.
Individual Jews lived in Rokiškis in the first half of the 17th century, but the community was established a little later, at the turn of the 17th and 18th centuries. In 1700, the registry of the Rokiškis church mentions Jews paying taxes to the local dean in the form of meat.
At the beginning of the 18th century, Jews lived within the jurisdiction of the church. In the 19th century, the Jewish space expanded, with an increasing number of Jews living around the town’s economic center, today’s Independence Square, and on Respublikos Street, where the Jewish quarter was formed.
As the town of Rokiškis grew rapidly in the 19th century, so did the Jewish community. In the second half of the 19th century, the town had a population of about 2,700 inhabitants, of whom about 1,900 were Jews. In 1923, 2,013 Jews lived in Rokiškis.
In July 1941, a Jewish ghetto was established in Rokiškis. On August 15-16, in Velniaduobė Forest, Hamann’s flying squad, assisted by local collaborators, murdered 3,207 Jews from Rokiškis and surrounding towns.
A number of well-known figures in Lithuania and around the world were born and grew up in Rokiškis, including Šmuelis Aba Sniegas (1887-?), the Chief Rabbi of the Lithuanian army between the two world wars, and the guerrilla fighter and founder of the Nakam group, as well as Joseph Harmatz (1925-2016), the Director General of the ORT.
