XIX-XX a. pradžioje Oginskių giminės valdomas Rietavas buvo tapęs to meto inovacijų ir technologijų centru Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje. Būtent čia iškilo pirmoji elektrinė, o joje pagaminta elektra įžiebė pirmąsias elektros lemputes. Nors Rietavo vietovardis sutinkamas dar XIII a. viduryje, tačiau spartesnis gyvenvietės augimas prasidėjo XVI a., būtent tuomet Rietavas pradedamas vadinti miesteliu. Mieste žydams buvo leista įsikurti 1662 m., didikų Sapiegų valdymo metu. XIX a. pirmoje pusėje Rietavo dvaro valdas kaip nuosavybę iš carinės Rusijos valdžios atpirko kunigaikščiai Oginskiai. Jų diegiamos švietimo, kultūros, mokslo, technikos naujovės turėjo didžiulę įtaką visų Rietavo raidai, tačiau jų santykiai su žydų bendruomene buvo įtempti. XIX a. antrojoje pusėje Rietavą valdę Oginskiai siekė pakeisti iki tol nusistovėjusią mokestinę tvarką, tačiau vietos žydams su ja nesutikus - miesto valdytojas nusavino beit midrašą, kurį žydų bendruomenė atgavo tik pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui.

XIX a. pabaigoje per gyventojų surašymą Rietave buvo užregistruota 1750 gyventojų, iš kurių 1397 buvo žydai (80% visų gyv.). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo nemaža dalis Rietavo žydų emigravo į PAR ir JAV, vėliau - tuometinę Palestiną. Neatsitiktinai Keiptauno mieste įsikūrusiame PAR žydų muziejuje galima išvysti atkurtą Rietavo štetlo gatvę, iliustruojančią įprastą iš Rytų Europos atvykusių žydų aplinką. Dėl šių priežasčių bendruomenė sumažėjo - 1923 m. ją sudarė apie 868 žydai. Didžioji dalis Rietavo žydų gyveno Laisvės aikštės prieigose, o tankiau dabartinėse Daržų ir Laisvės gatvėse. Būtent pastarojoje stovi iki šių dienų išlikęs Rietavo beit midrašo pastatas. Tuo tarpu šalia stovėjusi medinė sinagoga buvo nugriauta sovietmečiu. 

Dauguma Rietavo žydų vertėsi prekyba su lietuvių valstiečiais, amatais, pinigų skolinimu. XX a. pirmoje pusėje sėkmingai darbavosi auksakaliai, siuvėjai, dailidės, kalviai, laikrodininkas, garsėjo žydų gydytojai, mokytojai. Tarpukariu vietos žydai vertėsi prekyba ir amatais, o jų gyvenimą ženklino įvairūs judėjimai bei visuomeninių organizacijų veikla. Čia veikė sionistų skautų ir sporto Makabi organizacijos. Štetlo gyvenimas sukosi ne tik aplink sinagogą ir beit midrašą, jame svarbią vietą užėmė ir švietimas. Rietave veikė chederis, Talmud Tora mokykla, Javne mergaičių mokykla, maža ješiva bei knygomis turtinga biblioteka.

1941 m. birželio mėn. nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, netrukus Rietave prasidėjo žydų areštai. Dauguma miestelio žydų buvo išgabenti į Telšius, Šilutę, kur vėliau šalia esančiuose miškuose buvo nužudyti kartu su kitais Žemaitijos miestelių žydais.

Tarp Rietave pasaulį išvydusių žydų netrūksta pasaulyje plačiai nuskambėjusių pavardžių, keletas iš jų: semitų kalbų ekspertas, egiptologas, rašytojas profesorius Getzel Zelikowitz (1863-1926); verslo magnatas, Susman Brothers verslo imperijos, drabužių parduotuvių tinklo „Woolworths“ įkūrėjas Elie Susman (1880-1957).

Rietavas (Riteve, ריטעווע)

Although Rietavas was mentioned already in the mid-13th century, the settlement started to grow faster in the 16th century. In the 19th and early 20th centuries, Rietavas, ruled by the the Oginskis family, was famous as the centre of innovation and technology in Samogitia and Lithuania. 

Jews were allowed to settle in Rietavas in the mid-17th century. In the 19th century, the Jewish community had complicated relations with the Oginskis, who wanted to change the tax system. The local Jews disagreed with the changes and as a consequence, the town governor expropriated their house of worship. The Jewish community regained it only at the beginning of the 20th century.

The majority of Rietavas Jews lived in the vicinity of Laisvės Square, and more densely in the current Daržų and Laisvės streets. It is on the latter street that the Rietavas beit midrash building, which has survived to this day, stands. The wooden synagogue that stood nearby was demolished during the Soviet era.

At the end of the 19th century, the population census in Rietavas registered 1,750 inhabitants, of whom 1,397 were Jews. Before and after World War I, a large number of Rietavas Jews emigrated to South Africa and the United States, and later to Palestine.

When Nazi Germany occupied Lithuania in June 1941, arrests of Jews in Rietavas began soon after. Most of the Rietavas' Jews were transported to Telšiai and Šilutė, and later killed in the nearby forests together with Jews from other towns in Samogitia.

Among the Jews who were born in Rietavas, there are some of the world’s most famouse Jews, including Professor Getzel Zelikovitz (1863-1926), an expert in Semitic languages, Egyptologist and writer, and Elie Susman (1880-1957), business tycoon, founder of the business empire of Susman Brothers, and founder of the Woolworths chain of clothing stores.