Raseinių žemės minimos dar 1253 m. karaliaus Mindaugo sutartyje su Livonijos ordinu. Jau nuo XIV a. pabaigos Raseiniai tapo vienu svarbiausių administracinių centrų regione, kuriame buvo įkurta ir viena pirmųjų parapijų visoje Žemaitijoje. Spartesnis gyvenvietės augimas prasidėjo XVI a. pabaigoje. Prie to didžia dalimi prisidėjo to meto administracinės reformos, perkėlusios Žemaitijos teismus bei seimelius į Raseinius.
Daugumos istorikų nuomone Raseiniuose žydų bendruomenė įsikūrė XVII a. viduryje. Bendruomenės augimas buvo itin spartus. Pagal 1764–1766 m. žydų surašymo Žemaitijoje duomenis, mieste gyveno 1072 žydai. 1843 m. gubernijos centru tapus Kauno miestui, Raseinių miesto, kaip administracinio centro reikšmė sumažėjo. Nepaisant to, gyventojų skaičius ir toliau augo. XIX a. 6 deš. Raseiniai virto vienu didžiausių miestų dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kuriame gyveno kiek daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, kurių daugiau nei pusę sudarė žydai. Dėl gausios žydų bendruomenės ir čia paplitusių žydų apšvietos judėjimo Haskalos idėjų - Raseiniai buvo praminti Žemaitijos Jeruzale.
Dauguma žydų gyveno centrinėje miesto dalyje, netolies senosios turgavietės. Iki Antrojo pasaulinio karo Raseiniuose veikė aštuoni žydų maldos namai, įskaitant Didžiąją sinagogą, kelis šimtus metų stovėjusią centrinėje miesto dalyje. 1938 m. Lietuvos žydų karių sąjungos leidžiamame dienraštyje „Apžvalga“ buvo pranešta apie tai, kad Raseinių Didžiojoje sinagogoje Vasario 16 d. proga įvyko iškilmingos pamaldos, kuriose dalyvavo daug vietos žydų. Šiandien Raseiniuose nebeišvysime nei vienos sinagogos – dalis jų buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu, o pergyvenusios karą griuvėsiais pavirto pokario laikotarpiu.
XIX a. antrojoje pusėje Raseiniai buvo stambus prekybos centras: čia vyko dideli turgūs ir mugės, mieste gyveno gausus būrys žydų pirklių, steigėsi įmonės. XX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pradėjo mažėti, ką sąlygojo itin sustiprėjusi gyventojų emigracija į užsienį, daugiausia į JAV ir PAR, o vėliau ir į tuometinę Palestiną, bei 1915 m. carinės Rusijos išleistas įsakymas, nurodęs ištremti Kauno gubernijos žydus į Rusijos gilumą. Visa tai nulėmė, jog tarpukariu tiek Raseiniai, tiek čia gyvenanti žydų bendruomenė, sumažėjo: 1923 m. gyveno tik apie 2000 žydų.
XVIII a. Raseiniuose žydai daugiausiai vertėsi prekyba, amatininkyste bei smuklių laikymu. Dalis žydų dirbo kredito paslaugų srityje bei užsiėmė įvairaus pobūdžio verslais. XIX a. vidurio ekonominį Raseinių gyventojų pajėgumą iliustruoja Raseinių pirklio žydo Solomono Fainbergo pavyzdys. Jis 1860 m. Kaune įsigijo žemės sklypą ir dviejų aukštų mūro namus, kuriuose vėliau įsikūrė Lietuvos Respublikos prezidentūra. XIX a. pabaigoje svarbiausiu žydų pragyvenimo šaltiniu tapo mieste įsikūręs dragūnų pulkas. Ženkli dalis žydų pelnėsi ir iš medienos bei javų eksporto. XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pradžioje vietos žydų tarpe fotografija tapo populiariu amatu, Raseiniuose veikė net keturios fotoateljė. 1910 m. Šliomos Kadušino įkurta spaustuvę paliko gilų pėdsaką Lietuvos spaudos istorijoje: ji spausdino periodinius leidinius, apie 15 knygų ir Raseinių apskrities pašto ženklą – vieną pirmųjų Lietuvos pašto ženklų. XX a. 4 deš. Raseiniuose veikė apie 80 krautuvėlių, kurių didesnė dalis priklausė žydams. Raseiniuose veikė vienintelės Lietuvoje elektros apšvietimo armatūros ir šviestuvų dirbtuvės – „Korona“. Populiari buvo pirklio „profesija”: Raseiniuose buvo 27 prekių sandėliai ir supirkimo punktai, priklausę žydams. Bendruomenės tarpe buvo ir kelios dešimtys amatininkų ir keletas ūkininkų. Turtingesniems vietos žydams priklausė keletas lentpjūvių, malūnų bei 8 kepyklos. Tačiau tuo metu stiprėjant valstybės remiamų lietuvių verslininkų konkurencijai - žydų vaidmuo ekonominiame miesto gyvenime pamažu mažėjo.
Svarbų vaidmenį bendruomenėje vaidino dar XIX a. įkurtos socialinės pagalbos institucijos. 1907 m. buvo įkurti senelių globos namai. Tarpukariu viena žymiausių žydų draugijų buvo socialinės pagalbos ir kultūros reikalų draugija Ezra. Reikšminga ir veikli buvo žydų Moterų draugija neturtingoms gimdytojoms ir ligoniams šelpti (1933-1940 m.). Sionistinė veikla Raseiniuose taip pat prasidėjo XIX a. pabaigoje, agituojant ir renkant pinigus įsikūrimui Palestinoje. Tarp bendruomenės ugdymo įstaigų buvo chederis, Tarbut, Javne ir Talmud Tora mokyklos. Tarpukariu veikė maža ješiva, o 1921 m. savo duris atvėrė žydų gimnazija. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1918 m. į pirmąją miesto Tarybą iš 17 narių buvo išrinkti net šeši žydai, o 1924 m. Raseinių miesto tarybos pirmininku buvo išrinktas visų gerbiamas advokatas Maksas Levis (1861-1941 m.).
1941 m. sovietų buvo ištremta 40 Raseinių žydų, o kai Vokietija pradėjo karą, dar keli patys pasitraukė į Rusiją. 1941 m. birželio mėn. pabaigoje vokiečių kariuomenei įžengus į Raseinius, jau po mėnesio žydai buvo masiškai sušaudyti Kalnujuose ir Girkalnyje (iš viso 1674 žm.).
Raseiniuose gimė ne vienas garsus žydų tautybės asmuo, keletas iš jų: Vilijampolės ješivos steigėjas Natanas Cvi Finkelis (1849-1927); JAV bankininkas, ekonomistas Aleksandras Zachsas, karalienės Elžbietos II įšventintas į riterius (1893–1973); žymus juristas, Rusijos Teisingumo ministerijoje dirbęs Emanuelis Bankas (1840-1?); JAV psichologijos fondo apdovanotas Aukso medaliu už gyvenimo pasiekimus psichologas Joseph Zubinsky (1900-1990); Kauno geto gyvenimo akimirkas bei nacių įvykdytus nusikaltimus įamžinęs fotografas Zvi Hirsh Kadushin (1910-1997); lengvaatletė, 1972 m. laimėjusi sidabro medalį XX Olimpinėse vasaros žaidynėse Miunchene, Nijolė Sabaitė Razienė (g. 1950 m.); hematologė, genetikė, Izraelio medicinos premijos laimėtoja Bracha Ramot (1927–2006).
Raseiniai (Raseyn, ראַסיין)
At the end of the 14th century, Raseiniai became one of the most important administrative centers in Samogitia. The settlement began to grow more rapidly at the end of the 16th century, as a result of the administrative reforms, which led to the relocation of the Samogitian courts and sejmiks to Raseiniai.
It is believed that the Jewish community in Raseiniai was established in the mid-17th century. Later, Raseiniai was nicknamed the Jerusalem of Samogitia because of its large Jewish community and the ideas of the Jewish Enlightenment movement (Haskalah) that spread in the town.
Most of the Jews lived in the central part of the city, near the old Market Square. Before World War II, there were eight Jewish houses of worship in Raseiniai, including the Great Synagogue, which stood in the central part of the town for several hundred years.
According to the Jewish census of 1764-1766 carried out in Samogitia, 1,072 Jews lived in Raseiniai. In the 1850s, Raseiniai became one of the largest towns in what is now Lithuania, with a population of just over 10,000, more than half of whom were Jews. At the end of June 1941, when the German army entered Raseiniai, 1,674 Jews were killed in Kalnujai and Girkalnis a month later.
Raseiniai was the birthplace of a number of Jewish celebrities, including Nosson Tzvi Finkel (1849-1927), the founder of the Vilijampolė Yeshiva, Alexander Sachs (1893-1973), an American banker and economist, and Bracha Ramot (1927-2006), a hematologist, geneticist, and the recipient of the Israel Prize for Medical Science.
