Pirmą kartą Raguvos vardas paminėtas XVI a. pradžioje, kuomet Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Raguvos dvarą padovanojo tuometinės Vilkmergės vietininkui Borisui Semenavičiui. To paties amžiaus pabaigoje Raguva įvardijama miesteliu. XVII-XVIII a. Raguva buvo gana judri gyvenvietė, esanti tarp Ukmergės ir Upytės pavietų, kurioje vykdavo turgūs, pritraukdavę nemažą skaičių žmonių. Manoma, jog pirmieji žydai čia įsikūrė XVII a., o sekančiame šimtmetyje – 1776 m. – bendruomenę sudarė 178 žydai. Tikėtina, jog gausesnės bendruomenės įsikūrimą paskatino 1740 m. suteikta privilegija, leidusi Raguvoje rengti turgus ir kasmetines muges.
Augant Raguvos miesteliui, augo ir žydų bendruomenė. XIX a. pabaigoje pastarieji pradėjo dominuoti miesto ekonominiame gyvenime, kas atsispindėjo ir miesto gyventojų sudėtyje: iš 1762 užfiksuotų gyventojų net 1223 buvo žydai. Pirmojo pasaulinio karo metu Kauno gubernijoje gyvenantys žydai buvo deportuoti į Rusijos gilumą, bet tik pusė jų po karo sugrįžo. Dar iki to laiko, nuo XIX a. pab. žydų gyventojų skaičius dėl emigracijos nuosekliai mažėjo. Tarpukariu dėl kilusios ekonominės krizės nemaža gyventojų žydų dalis vėl renkasi emigraciją: į tuometinę Palestiną, JAV ar PAR.
Miestelio religinio gyvenimo centru buvo XVIII a. pabaigoje pastatyta medinė sinagoga, stovėjusi kiek tolėliau nuo šiaurinės turgaus aikštės dalies ir garsėjusiu meistriškai išdrožinėtu aron kodešu. Šalia buvusios medinės sinagogos iki šių dienų išliko mūrinis beit midrašas, pastatytas 1864 m. Didžioji dalis Raguvos žydų gyveno aplink turgaus aikštę ir į šiaurę nuo jos esančioje miestelio dalyje. Miestelio žydai daugiausia vertėsi prekyba ir amatais. Kai kurie priekiavo mišku arba valdė nedideles gamyklėles, pavyzdžiui, odos, šerių ir šepečių. Žydams priklausė ir trys malūnai bei lentpjūvė. 1924 m. buvo įkurtas žydų kooperatyvinis bankas.
Tarpukariu Raguvoje veikė Tarbut pradinė mokykla, kurioje mokėsi apie 100 vaikų, buvo dvi bibliotekos. Miestelyje vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas: buvo rengiamos paskaitos, spektaklius rengė mėgėjų teatras. Sionistinės organizacijos inicijavo daugumą kultūrinių veiklų. Miestelyje veikė ir keletas globos ir savišalpos įstaigų.
1941 m. vasarą Lietuvą okupavus nacistinės Vokietijai rugpjūčio mėnesio viduryje Raguvos žydai buvo išvežti į Panevėžio getą, kur už keletos dienų, kartu su Panevėžio bei kitų aplinkinių miestelių žydais, buvo sušaudyti Pajuostės miške.
Raguvoje gimė ne vienas visame pasaulyje plačiai žinomas žydų tautybės žmogus, keletas iš jų: religinių knygų sudarytojas ir redaktorius Michaelis Higeris (1898–1952); PAR politikė, kovotoja prieš apartheidą ir rasinę lygybę Estera Barsel (1924-2008); PAR fotografas, įamžinęs juodaodžių gyvenimą apartheido metu, Leonas Levsonas (1883–1968).
Raguva (Rogeve, ראָגעווע)
The settlement of Raguva is believed to have become a town at the end of the 16th century. Located on the periphery of the powiats of Ukmergė and Upytė, the town was famous for its markets, which attracted many people from the surrounding areas.
The first Jews settled in Raguva in the 17th century. In 1776, the Jewish community numbered 178 people. It is likely that the growth of the community was due to the privilege granted in 1740, which allowed Raguva to organize markets and annual fairs. The majority of Raguva’s Jews lived around the Market Square and in the part of the town north of it. Two synagogues stood in the northern part of the town until World War II, one of which has survived to this day.
At the end of the 19th century, out of the 1,762 inhabitants of Raguva, as many as 1,223 were of Jewish nationality. During World War I, the Jews were deported inland of tsarist Russia, and only about half of them returned after the war. The number of Jewish population of Raguva decreased because of the late 19th- and early 20th-centuries emigration.
In the summer of 1941, when Nazi Germany occupied Lithuania, the Jews of Raguva were deported to the Panevėžys ghetto in mid-August. A few days later, they were murdered together with the Jews of Panevėžys and the Jews of other surrounding towns in Pajuostė Forest.
A number of world-famous Jewish figures were born in Raguva, including Talmudic critic Michael Higer (1898-1952), Esther Barsel (1924-2008), a South African politician who fought against apartheid and racial inequality, and Leon Levson (1883-1968), a photographer from South Africa, who documented the lives of black people during apartheid.
