Rafaelis Chvolesas
Per Holokaustą Vilniaus gete žuvo Rafaelio Chvoleso tėvai, trys seserys ir besilaukianti žmona Mariana. Antrojo pasaulinio karo metais dailininkas pasitraukė į Rusiją.
1939–1941 m. Vilnių ir jo kraštą okupavus sovietams, R. Chvolesas, kairiųjų pažiūrų Jung Vilne narys, paskirtas dirbti Vileikos srities meno skyriuje (dab. Baltarusija), vadovavo Vaizduojamosios dailės mokyklai, dalyvavo parodose. 1941 m. birželį Vilnių okupavus nacistinei kariuomenei, dailininkas dalyvavo savo parodos atidaryme Minske, iš ten spėjo evakuotis su besitraukiančia sovietų kariuomene. Jo besilaukianti žmona Mariana buvo suimta ir nužudyta nacių. Rusijos Gorkio srityje menininkas dirbo sunkų fizinį darbą geležinkelio statybos batalione, kentė nuolatinį maisto trūkumą, išgyveno gilią depresiją. R. Chvolesui pavyko įsidarbinti Krasnyje Baki kaimo (Žemutinio Naugardo sritis) dailininku, už piešinius vietiniai atsilygindavo maistu. Lemtinga buvo pažintis su vietos kultūros namų vedėja Marija Ponomareva, jiems susituokus, 1944 m. gimė sūnus Alexanderis, o 1951 m. – Milijus.
Rafael Chwoles’ parents, three sisters and his pregnant wife Mariana perished in the Vilna Ghetto during the Holocaust. During WWII, the artist fled to Russia.
When Vilnius was occupied by the Soviets in 1939-1941, Chwoles, a member of the left-wing Jung Vilne, was appointed to work in the art department of the Vileyka District (now Belarus), where he headed the School of Fine Arts and participated in exhibitions. When Vilnius was occupied by the Nazi army in June 1941, the artist attended the opening of his exhibition in Minsk, from where he managed to evacuate with the retreating Soviet troops. Chwoles pregnant wife Mariana was arrested and killed by the Nazis. In Russia’s Gorky Region, the artist worked hard in a railway construction battalion, suffered constant food shortages and fell into deep depression. Chwoles managed to get a job as an artist in the village of Krasnye Baki (Nizhny Novgorod Region), where he was paid for his drawings with food. The meeting of a Maria Ponomareva, the head of the local cultural center, turned out to be fateful. The couple married and in 1944, they had a son, Alexander. In 1951, another son, Milij, was born.
