Šalia vingiuojančio Nemuno esantys Prienai pirmą kartą paminėti XV a. pabaigoje. To meto šaltiniai Prienus įvardijo, kaip mažą šalia Birštono stovintį dvarelį. Dėka savo itin patogios ir strategiškai svarbios vietovės, XVI a. Prienai patapo seniūnijos centru, o šalia dvaro formavosi miestelis. 1579 m. Prienų ir Birštono valdytoju buvo paskirtas garsiojo vengrų karžygio Kasparo Bekešo jaunesnysis brolis Gabrielius, kurio rūpesčiu valdovas Steponas Batoras suteikė teisę kiekvieną sekmadienį Prienuose rengti turgų. Apie augančią Prienų svarbą liudija ir XVII a. besikeičiantys pirklių maršrutai, kurie užuot Birštono vis dažniau užsukdavo į Prienus.
Pavieniai žydai Prienuose gyveno jau XVII a., tačiau gausesnė bendruomenė susiformavo tik XVIII a. pirmojoje pusėje pasibaigus Šiaurės karui. 1782 m. sudarytame miestelio inventoriuje surašyti 143 dūmai, iš kurių net 85 priklausė žydams. Dauguma žydų gyveno šalia turgaus aikštės ir į ją vedusiose gatvėse. Žinoma, kad greta pagrindinės turgaus aikštės stovėjo ir pirmoji mums žinoma Prienų sinagoga. XVIII a. pabaigoje Prienai pamažu įgijo vis didesnę reikšmę: miesteliui suteikta šešių prekymečių privilegija, o šalia Drubengio upelio buvo įkurtos popieriaus dirbtuvės. 1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Prienai iš pradžių pateko į Prūsijos, vėliau į Napoleono įkurtos Varšuvos kunigaikštystės, o galiausiai carinės Rusijos valdomos Lenkijos karalystės sudėtį. Nepaisant visų teritorinių pokyčių, XIX a. viduryje Prienuose gyveno apie pusantro tūkstančio žydų. Vietos žydų bendruomenę itin nuskurdino Pirmojo pasaulinio karo metu carinės valdžios vykdyti žydų trėmimai, po kurių į Prienus sugrįžo tik kiek daugiau nei 900 žydų, kurių dalis vėliau emigravo į tuometinę Palestiną, JAV ir PAR.
Prienų žydai buvo itin aktyvūs miestelio ekonomikos dalyviai, nuo senų laikų užsiėmę tradicinėmis veiklomis: prekyba, amatininkyste bei karčemų laikymu. XIX a. antroje pusėje vietos žydas Lazaris Goldbergas įsteigė alaus daryklą. 1920 m. ją nusipirko Benecijonas Šakovas, kuris modernizavęs daryklą, ją pavertė viena iš lyderiaujančių daryklų visoje Lietuvoje. 1931 m. Aleksandras Finkelšteinas Prienuose atidarė pirmąją autobusų stotį. Likusioji dalis vietos žydų daugiausiai vertėsi prekyba, amatais, dalis jų dirbo lentpjūvėse, malūnuose bei jau minėtame alaus bravore. Nepaisant sumažėjusios žydų bendruomenės, tarpukariu daugumos vietos verslų savininkais išliko žydai. 1934 m. duomenimis iš visų Prienuose surašytų 72 verslo įstaigų – net 54 priklausė žydams.
Prienuose pirmoji medinė sinagoga buvo pastatyta dar XVIII a. pirmojoje pusėje, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais ji pražuvo liepsnose. Iki šių dienų išliko 1903 m. pastatytas, tačiau savo išvaizda itin pakitęs, mūrinis beit midrašas. Žinoma, kad kadaise Prienuose stovėjo ir du kloizai – vienas iš jų buvo pastatytas alaus daryklos savininko Goldbergo, kitas – malūno savininko Abelsono. Tarpukariu Prienuose veikė keletas chederių, hebrajų ir jidiš mokyklos bei Žydų liaudies banko padalinys. Prienų žydų jaunimo tarpe itin didelio palaikymo sulaukė sionistinės idėjos, tad miestelyje veikė šį judėjimą atstovaujančių organizacijų padaliniai.
1941 m. rugpjūčio mėnesį vietos kolaborantai pradėjo vykdyti masinius žydų areštus. Į Prienus buvo suvežti ir aplinkiniuose miesteliuose gyvenantys žydai. Pradžioje sulaikyti žydai laikomi kareivinėse. Vokiečių SS oberšturmfiurerio J. Hamanno nurodymu, tų pačių metų rugpjūčio 27 d. vietos kolaborantai šalia Prienų nužudė 1078 žydus.
Aktyvioje ir spalvingoje Prienų žydų bendruomenėje gimė ar užaugo ne viena pasaulyje plačiai žinoma asmenybė, keletas iš jų: garsus JAV rabinas Bernardas Revelis (1885-1940); psichologė ir psichiatrė Bliuma Gerštein-Zeigarnik (1901-1988).
Prienai (Pren, פּרען)
The town of Prienai, situated next to the winding Nemunas River, was first mentioned at the end of the 15th century. Conveniently and strategically located, in the 16th century, Prienai became the center of the district. A town began to emerge next to the manor.
Individual Jews lived in Prienai in the 17th century, but a larger community was formed only in the early 18th century, after the end of the Great Northern War. The majority of the Jews lived near the Market Square and the streets leading to it. The first known synagogue in Prienai stood next to it.
In the mid-19th century, about 1,500 Jews lived in Prienai. The local Jewish community declined after the deportations of Jews by the tsarist government during World War I. Only a little more than 900 Jews returned to Prienai, some of whom later emigrated to Palestine, the USA and the Republic of South Africa.
In August 1941, Jews from the surrounding towns were brought to Prienai and initially held in barracks. On August 27, 1941, 1,078 Jews were murdered on the orders of the German SS Obersturmführer Joachim Hamann.
The active and vivid Jewish community of Prienai was the birthplace of a number of world-famous personalities, including the famous American rabbi Bernard Revel (1885-1940) and psychologist-psychiatrist Bluma Gershtein Zeigarnik (1901-1988).
