Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre 2008 07 17 - 2008 09 10 įvyko dailininkės Sandros Brandeis Crawford paroda „Susiskaidžiusi tapatybė“
Susiskaidžiusi tapatybė – mano austriškasis įvaizdis
Žodis „Heimat“ reiškia „šalis“, „namai“ arba „tėvynė“, o kiekvienas jo reikšminis niuansas pripildytas skirtingais atspalviais. Angliškai tėvynė skamba kaip „motherland“, mamos žemė, o vokiškai – „Vaterland“, „tėvo žemė“. Mano supratimu, „mamos žemė“ – tai šalis, kurioje esu gimusi, o „tėvo žemė“ – ta, kuriai priklausau teisiškai? O gal viskas turėtų būti atvirkščiai? Štai su kokiomis problemomis susiduria žmogus, kurio tėvas anglas yra gimęs angliškai kalbančioje šalyje, o žydų kilmės motina yra kilusi iš vokiškai kalbančio krašto. Mano mama gimė Vienoje, tėvas – Londone, aš gerai kalbu abiem kalbomis, tačiau užaugau anglakalbėje aplinkoje Sidnėjuje, Australijoje – kai buvau dar maža, ten emigravo visa šeima.
1983-aisiais persikrausčiau į Vieną, ir čia praleidusi 25 metus galiausiai supratau, kad šis miestas tapo mano „gimtuoju miestu“. Tiesiog atsitiktinumo dėka gyvenu tame pačiame rajone, kuriame iki 1938-ųjų gyveno mano seneliai ir mama. Mano dukra užaugo toje pačioje aplinkoje, kurioje augo ir mano mama, prisimindama prieškarinę savo vaikystės Vieną. Daugelis mano mamos išgyvenimų siejosi su Augartenu – didžiuliu baroko laikų parku, kuriame ir aš dabar dažnai lankausi.
Tapybos darbų serijoje, pavadintoje „Susiskaidžiusi tapatybė - mano austriškasis įvaizdis“, stengiausi užfiksuoti savąjį prieštaringą santykį su Austrija. Savo gyvenamąjį rajoną, Volkertplaz ir Augarteno parką pasitelkiau kaip Vienos praeities ir dabarties mikrokosmoso simbolį. Šis parkas garsėja ne tik ilgamete kultūros istorija, kur Mozartas ir Beethovenas grojo savo muziką, bet ir dviem nesugriaunamais FLAK bokštais, kuriuos naciai pastatė besibaigiant Antrajam pasauliniam karui. Taip pat šis parkas yra tapęs Vienos berniukų choro, Augarteno porceliano kompanijos, senelių namų ir didelės žydų mokyklos, stovinčios prieš pat FLAK bokštus, „namais“. Dabar parkas teikia malonumą įvairialypei visuomenei, svečiams iš skirtingų pasaulio šalių, o taip pat ir vietiniams Vienos gyventojams.
Tapybos darbai atspindi įvairius mano pačios požiūrio į supančią aplinką aspektus. Pavyzdžiui, panaudojau Austrijos himno, kurį 1947 m. sukūrė Paula von Preradovic, žodžius, suteikdama jiems ironišką atspalvį: „Land der Berge, Land der Strome, Land der Acker, Land der Dome, Land der Hammer, zukunftsreich“ („Kalnų šalis, upių šalis, laukų šalis, katedrų šalis, daug žadanti ateitis“). Panaudojau FLAK bokštus kaip „Land der Berge“ („kalnų šalies“) vaizdinį. Žodžiai „Auslander“ (užsienietis), „Asylanten“ (siekiantys prieglobsčio), „Ausgrenzung“ (socialinė atskirtis) yra tipiški Austrijos žiniasklaidos vartojami žodžiai, aptariant kitų kultūrinių grupių integraciją į Austrijos visuomenę. Integravau šiuos žodžius į vaizdus, kuriuos kasdien matau aplink save.
Sandra Brandeis Crawford
|