2008 01 09 – 2008 03 01 Tolerancijos centre vyko Adasos Skliutauskaitės piešinių paroda „Trys ciklai“

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras pristato pirmąją 2008-ųjų metų parodą – dailininkės Adasos Skliutauskaitės kūrinių ekspoziciją „Piešiniai. Trys ciklai“.

Žinoma Lietuvos dailininkė, 1955 metais baigusi grafikos studijas Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), jau daugelį metų aktyviai rengia parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Švedijoje). Jos darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Puškino muziejus Maskvoje, Tretjakovo galerija Maskvoje, o taip pat privatūs kolekcininkai.

Paroda „Piešiniai. Trys ciklai“ aprėpia įvairius A. Skliutauskaitės kūrybinius sprendimus. Čia ir 2007-ųjų vasarą sukurtas jausmingas, nostalgiškas „rausvasis ciklas“, kupinas švelnaus liūdesio dėl taip greitai prabėgančių vasaros akimirkų, svajingų prisiminimų apie žaliuose laukuose besiganančius gyvulius („Tik atsigręžk – daugiau nieko...“, atspindintis daugiaspalvį – daugiajausmį šiltų dienų pasaulį („...o gėlės, pražydusios vakar prie lango...“).

Antrasis ciklas – tai iliustracijos 2007-aisiais metais Maskvoje rusų kalba išleistai Grigorijaus Kanovičiaus knygai „Žvakės vėjyje“. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos žydams tekusią dalią, šioje knygoje pasakojamą našlaičio Danieliaus akimis, A. Skliutauskaitė stengiasi perteikti lakoniška juodos linijos pagalba ir pilkšvų dėmių kalba. Knygos iliustracijose atkuriamas žlungantis litvakų pasaulis: čia kasami kapai, bandoma atrasti paprastą gyvenimą gete (grojama smuikeliu, lipdomas sniego senis). Iškalbinga juoda linija išvedžiotos figūros apjungiamos vienu simboliu – ant paltų ar švarkų atlapų neišdildomai išpiešta Dovydo žvaigžde.

Trečiasis, dar 2004-aisiais metais sukurtas ciklas bendra kompozicine kalba artimas abstrakcijai. Šiuose darbuose dominuoja spalvų dėmės, balsvų ir tamsių tonų santykiai bei linijų žaismas. Tačiau pirmasis įspūdis tuojau pat užleidžia vietą kitam, subtiliam ir netikėtam pasauliui, besislepiančiam už iš pirmo žvilgsnio vien tik abstrakčiomis formomis atliktų kūrinių. Beieškodami „namų dvasios“ („Namų dvasia“), ją surandame ne mistiškoje dėmių dėlionėje, bet plonyte liniją išvedžiotame baltame plotelyje. Čia mūsų laukia dar viena staigmena – tarsi iš niekur prieš akis materializuojasi ir „tikroji namų dvasia“ – visą „namą“ laikantis savimi patenkintas katinas – prieš tai, rodos, buvęs tik paprasta akmens formos linija kompozicijos apačioje.

A. Skliutauskaitės paroda „Piešiniai. Trys ciklai“ atskleidžia įvairiapusį dailininkės kūrybos pasaulį: „rausvojo ciklo“ darbai spinduliuoja nostalgija ir jautrumu, G. Kanovičiaus knygos „Žvakės vėjyje“ iliustracijos pasakoja jaudinančią Lietuvos žydų istoriją, 2004-ųjų abstrakčiojo ciklo darbai savyje sutalpina begalę formų ir slaptų gyvenimų, atsiskleidžiančių tik tiems, kurie ieško. Visus šiuos ciklus vienija jautri, išieškota, plona, nerami lyg tuoj sutrūksiantis siūlas, ar plati ir stora, švelni linija, perteikianti ištisas istorijas, emocijas ir nuotaikas.

 Ieva Šadzevičienė