Rytų Lietuvoje nusidriekusių ežerų apsuptyje esantys Molėtai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti dar 1387 m., kuomet Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila padovanojo naujai įsteigtai Vilniaus vyskupijai Molėtų kaimą. Spartesni urbanizaciniai procesai šioje vietovėje prasidėjo XVI a. Žinoma, kad 1522 m. čia jau stovėjo bažnyčia, o 1539 m. Molėtai pirmą kartą pavadinti miesteliu. Gyvenvietės raidą paskatino per šią vietovę ėjęs svarbus prekybinis kelias, sujungęs LDK sostinę Vilnių su Breslauja, Vitebsku bei Polocku. Apie kelio svarbą liudija ir tai, kad jau XVI a. viduryje Molėtų žemėse egzistavo tankus karčemų tinklas, kurį sudarė net 20 smuklių.
XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios karai pristabdė Molėtų raidą, tačiau amžiaus eigoje miestelis atsitiesė. Prie šio atsitiesimo prisidėjo XVIII a. įsikūrusi žydų bendruomenė. 1764–1765 m. žydų surašymo duomenimis pačiame Molėtų miestelyje gyveno apie 170 žydų. Nepaisant XIX a. miestelį kamavusių negandų - amžiaus pabaigoje Molėtai tapo tikru štetlu: 1897 m. iš viso mieste gyveno 2397 gyventojai, kurių absoliučią daugumą (1948) sudarė žydai. Atėjus I-ajam pasauliniam karui, 1915 m. carinės valdžios įsakymu Molėtų žydai buvo ištremti į Rusijos gilumą. Tai, kartu su nuo XIX a. pabaigos augančia žydų emigracija į JAV, PAR, o vėliau tuometinę Palestiną, nulėmė, kad tarpukariu žydų bendruomenė buvo sumažėjusiu, tačiau nepaisant to, Molėtuose žydai ir toliau sudarė apie pusę miestelio gyventojų.
Dar XVIII a. antrosios pusės šaltiniai mini Molėtuose stovėjusią sinagogą. XX a. pradžioje jų buvo net 4. Nuo pat įsikūrimo dauguma žydų Molėtuose gyveno aplink Turgaus aikštę – miestelio ekonominį centrą. Dauguma Molėtuose esančių pastatų buvo mediniai vienaaukščiai, šiaudais dengtais stogais. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje mieste radosi vis daugiau mūrinių pastatų, sumažinusių potencialių gaisrų riziką. 1936 m. miesto centre buvo pastatytas iki šių dienų išlikęs raudonų plytų prekybos namas, kuriame veikė žydams priklausiusios parduotuvės.
Nuo senų laikų vietos žydai vertėsi tradicinėmis veiklomis: prekyba, amatais ir karčemų laikymu. XIX a. pradžioje vietos žydas Aronas Jankielovičius sudarė kontraktą su grafo Šuazelio de Gufjė įgaliotinio, leidžiančiu jam išskirtinai užsiimti žvejyba Molėtų ežeruose. Didžiąją gyventojų dalį sudarę žydai dominavo miestelio ūkiniame gyvenime: amatai ir prekyba buvo jų rankose. Nepaisant sumažėjusios bendruomenės, tarpukariu žydai neužleido šių pozicijų, be to jie ieškojo naujų verslo nišų, ko dėka Molėtus pasiekė to meto naujovės. Pavyzdžiui - Icikas Charifas tarpukariu atidarė pirmąjį kino teatrą, miško prekyba besivertę broliai Hajetai atidarė limonado fabrikėlį. Be to, vietos žydai teikė svarbias paslaugas. Zelikas Kolodnas garsėjo kaip puikus teisininkas, o gydytojas Šmerelis Perkus buvo gerbiamas tiek žydų, tiek vietos lietuvių.
Molėtų žydai didelį dėmesį skyrė švietimui. Tarpukariu čia veikė dvi mokyklos, kuriose buvo mokoma jidiš ir hebrajų kalbomis. Taip pat veikė biblioteka bei dramos burelis. Bendruomenės tarpe išpopuliarėjo sionizmo idėjos, kūrėsi šio judėjimo organizacijos, ruošiusios Molėtų žydus gyvenimui Palestinoje. Kita dalis bendruomenės palaikė žydų darbininkų interesus atstovaujantį Bundo judėjimą.
Molėtų miestas pasikeitė visiems laikams 1941 m. vasarą, kuomet Lietuvą okupavus nacistinei kariuomenei rugpjūčio 29 d. Molėtų miestelio pakraštyje buvo nužudyta apie 700–1200 Molėtų ir Alantos žydų. Žudynes organizavo ir vykdė vokiečių karininkas bei vietos kolaborantai.
Molėtai (Malat, מאַלאַט)
Although Molėtai, surrounded by lakes, was first mentioned in written sources in 1387, more rapid urbanization began in the 16th century. An important trade route through the area, which connected Vilnius, the capital of the GDL, with Breslau, Vitebsk and Polotsk, contributed to the development of the settlement. The wars of the mid-17th and early 18th centuries slowed down the development of Molėtai, but the town rebounded, thanks to the Jewish community that settled here in the 18th century.
In the second half of the 18th century, sources mention a synagogue in Molėtai. At the beginning of the 20th century, there were four synagogues in the town. Since their arrival, most of the Jews in Molėtai lived around the town’s economic centre, the Market Square.
According to the Jewish census of 1764-1765, there were about 170 Jews living in Molėtai. In 1897, the town had a total population of 2,397 inhabitants, the absolute majority of whom (1,948) were Jewish. Between the wars, the Jewish community grew smaller, but Jews continued to make up about half of the population of Molėtai.
Molėtai changed forever when Lithuania was occupied by Nazi Germany in the summer of 1941. On August 29, between 700 and 1,200 Jews from Molėtai and Alanta were murdered on the outskirts of the town.
At the beginning of the 19th century, a local Jew, Aronas Jankielovičius, entered into an agreement with the representative of Count de Choiseul-Gouffier, the owner of Molėtai manor, under which he was exclusively allowed to fish in the lakes of Molėtai.
