Jaunuosius litvakų dailininkus viliojo naujos patirtys ir galimybės, tad įgiję dailės pagrindus vietos mokyklose jie skubėjo į svetimas šalis. XX a. pradžioje Paryžiuje buvo gausu litvakų dailininkų, jie susibūrė Paryžiaus mokykloje – École de Paris. Dauguma litvakų, gimę ir augę religingose žydų šeimose nedideliuose Rytų Europos štetluose, į Paryžių atvyko būdami unikalios jausenos ir pasaulėžiūros.
Žydiškoji štetlo kultūra ir savitas tautinio meno supratimas litvakų kūryboje susipynė su moderniomis to meto Paryžiaus meno kryptimis – postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu ir fovizmu. Ši sintezė ir suformavo École de Paris kryptį, kuri dar vadinama prancūziškuoju arba prancūziškuoju-žydiškuoju ekspresionizmu. Paryžiaus mokykloje studijavo visame pasaulyje atpažįstami litvakai: Chaimas Sutinas (Chaïm Soutine), Markas Šagalas (Marc Chagall), Neemija Arbitblatas (Arbit Blatas) (Neemiya Arbit Blatt), Žakas Lipšicas (Jacques Lipchitz), Lazaris Segalas (Lasar Segall) ir kt.
MIGRACIJA. MENO MEKA
Young Litvak artists were attracted by new experiences and opportunities. After acquiring the basics of art in local schools, they rushed to foreign countries. At the beginning of the 20th century, there were many Litvak artists living in Paris. They met at the École de Paris. Most Litvaks, born and raised in religious Jewish families in small shtetls in Eastern Europe, came to Paris with a distinctive sensibility and worldview.
The Jewish shtetl culture and the especial understanding of national art in Litvaks’ work were intertwined with the modern art movements of Paris at the time, i.e., Post-Impressionism, Cubism, Futurism and Fauvism. This fusion formed the École de Paris movement, also known as French or French-Jewish Expressionism. Internationally renowned Lithuanian artists such as Chaïm Soutine, Marc Chagall, Neemiya Arbit Blatas, Jacques Lipchitz, Lasar Segall and others, attended the School of Paris.