Pagal tradiciją Mažeikių vardo kilmė siejama su XIII a. pabaigos istoriniuose šaltiniuose minimu kunigaikščiu Mažeika. XVI a. Mažeikiai paminimi kaip kaimas, priklausęs netoliese buvusiam Viekšnių dvarui. Mažeikių miestas išsiskiria savo istorinės raidos bruožais. Miestelio tipo gyvenvietė šioje vietoje pradėjo kurtis ganėtinai vėlai - XIX a. antrojoje pusėje. Tam didžiausią postūmį davė 1871–1873 m. nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis, o 1873 m. pabaigus tiesti Jelgavos–Mažeikių atkarpą, Mažeikiai tapo svarbia geležinkelių sankirta ir svarbiu logistikos bei prekybos centru.
Žydų įsikūrimas Mažeikiuose sutapo su miestelio raidą paskatinusių geležinkelio linijų nutiesimu. Atsiradusi infrastruktūra buvo itin patogi vystyti prekybai ir smulkiai pramonei, o traukinių stotyje sustojantys vagonai sukūrė naują verslo nišą - prekių ir žmonių pervežimą. Nutiesus geležinkelio liniją žydai sparčiai pradėjo kurtis Mažeikiuose, tačiau jų įsikūrimą sustabdė caro įsakymas, kuriuo žydams buvo uždrausta apsigyventi naujame Mažeikių miestelyje. Nepaisant draudimų oficialiai galiojusių iki 1903 m., XIX a. pabaigoje Mažeikiuose gyveno 435 žydai, sudarę penktadalį miestelio gyventojų. Miestelyje gyvenančių žydų negandos neapleido ir Pirmojo pasaulinio karo metais: miestelis degė, o caro įsakymu vietos žydai buvo ištremti į rytus. Po karo dalis žydų grįžo ir padėjo atstatyti nuniokotą miestelį. Skirtingai nei daugumoje kitų Lietuvos miestų – nepriklausomybės laikotarpiu Mažeikiuose gyvenančių žydų skaičius augo: 1923 m. čia gyveno 682 žydai, o 1940 m. – apie tūkstantį, sudarę apie trečdalį miesto gyventojų.
Mažeikiuose pirmoji sinagoga buvo pastatyta 1900 m. dabartinėje Laisvės gatvėje. 1922 m. žydų bendruomenei buvo išduotas leidimas pastatyti mūrinę sinagogą, kurios statybos buvo užbaigtos po kelerių metų. Koncentruočiau žydai gyveno pietinėje miesto dalyje, Respublikos ir Geležinkelio gatvėse, tačiau visoje centrinėje miesto dalyje buvo galima rasti žydams priklausančių namų.
Tarpukariu Mažeikiai pamažu atgijo ir tapo vienu svarbiausių verslo ir pramonės centrų Žemaitijoje. Mažeikių žydai itin prisidėjo prie miesto verslų ir smulkiosios pramonės raidos. Vietos žydų verslininkams priklausė betono gaminių ir baldų dirbtuvės. Odų ir kailių apdirbimu vertėsi Saja Bargamsas ir Chackelis Gurevičius. Galima teigti, jog Mažeikių istorijoje pirmasis naftos produktų perdirbimu pradėjo verstis Jokūbas Kanas Vasario 16-osios gatvėje turėjęs tepalų dirbtuves. Vietos žydai taip pat valdė keleta viešbučių, lentpjūvę, vandens malūną bei saldainių fabriką. Dauguma mieste buvusių parduotuvių savininkai taip pat buvo žydų tautybės, jose buvo galima įsigyti nuo maisto produktų iki radijo imtuvo ar šveicariško laikrodžio.
Iki Pirmojo pasaulinio karo dauguma vietos žydų lankė rusiškas mokyklas, tačiau tarpukariu buvo įsteigtos Tarbut tinklo pradžios mokykla ir progimnazė, taip pat keletas bibliotekų, kuriose buvo skolinamos knygos jidiš ir hebrajų kalbomis. Apie Mažeikių žydų bendruomeniškumą liudija čia veikusios skirtingos labdaros organizacijos. Bendruomenės narių tarpe palaikymo sulaukė skirtingos politiniai judėjimai, tačiau palaipsniui vis daugiau žydų pradėjo simpatizuoti sionizmo idėjomis. Jaunimas itin aktyviai dalyvavo sporto organizacijos ,,Makabi veikloje, kuri organizavo skirtingo sporto šakų, daugiausiai futbolo, šachmatų ir stalo teniso, varžybas.
Lietuvą užklupęs Antrasis pasaulinis karas negrįžtamai pakeitė Mažeikių miestą, sunaikinant prie miesto raidos itin prisidėjusią vietos žydų bendruomenę. 1941 m. liepos mėnesio pabaigoje - rugpjūčio mėnesio pradžioje, netoli senųjų Mažeikių žydų kapinių, buvo nužudyta apie 2500 Mažeikių ir aplinkinių miestelių žydų. Žudynes vykdė vokiečių kariai ir vietos kolaborantai.
Per ganėtinai trumpą Mažeikių žydų istorijos tarpsnį, aktyvios ir sumanios žydų bendruomenės tarpe gimė ar gyveno ne viena ryški asmenybė, kūrusi Mažeikių miesto veidą ir garsinusi jo vardą Lietuvoje bei pasaulyje. Viena iš jų – dailininkas, vienas žymiausių XX a. vidurio Izraelio abstrakcionistų Pinhas Abramovičius (1909–1986). Mažeikiuose taip pat gimė mokslininkas, istorikas, Lietuvos žydų kultūros tyrinėtojas Izraelis Lempertas (1925–2012).
Mažeikiai (Mazheyk, מאַזשייק)
The historical development of Mažeikiai is distinguished by the fact that a settlement with some elements characteristic of a town began to emerge late, only in the second half of the 19th century, after the construction of the Libau-Romny and Jelgava-Mažeikiai railway. The infrastructure provided favorable conditions for the development of trade and light industry.
The first Jews settled in Mažeikiai in the second half of the 19th century. A decree of the tsarist government, which forbade Jews to settle in Mažeikiai until 1903, slowed down the more rapid growth of the Jewish community. The first synagogue in Mažeikiai was built in 1900 on what is now Laisvės Street. Jews were more concentrated in the southern part of the town, on the current Respublikos and Geležinkelio streets.
It is known that 435 Jews lived in Mažeikiai at the end of the 19th century (about one fifth of the town’s total population), despite the prohibitions in force. During the period of independence, the number of Jews grew. In 1923, there were 682 Jews, and in 1940, about 1,000 Jews lived in Mažeikiai (about a third of the town’s population). World War II, which engulfed Lithuania, irrevocably changed the town. At the end of July and the beginning of August 1941, about 2,500 Jews from Mažeikiai and the surrounding towns were murdered not too far from the old Jewish cemetery.
During the less than a century-long period of Jewish history in Mažeikiai, the local Jewish community brought up a number of prominent personalities, including Pinchas Abramovich (1909-1986), a painter and one of the most prominent Israeli abstractionists of the mid-20th century, as well as Izraelis Lempertas (1925-2012), the scientist, historian, and scholar and historian of the Jewish culture in Lithuania.