SAMUELIS WULCAS |
← |
Samuelis (Samekas, vėliau Stanley) Wulcas
Gimė 1921 m. Vilniuje Henios ir Rafaelio Wulcų šeimoje. Prieš karą gyveno Didžiojoje g. 30.[i] Turėjo seserį Haliną ir brolį Aleksandrą. Mokėsi Vilniaus žydų gimnazijoje, techniniame licėjuje.ii]
Naciams okupavus Vilnių ir prasidėjus masinėms Vilniaus žydų žudynėms, jau 1941 m. Samuelis neteko mamos, sesers ir mažojo broliuko. Kilus akcijoms Vilniaus gete per vieną žydų gaudynių reidų paskutinę akimirką mamai pavyko įkalbėti Samuelį pasislėpti pastogėje ir šitaip jį išgelbėti. Apie tas siaubingas dienas Stanley Wulcas pasakoja filme Vilniaus partizanai: „Tarp stogo ir sienos buvo tuščia erdvė. Mano mama reikalavo, kad aš eičiau ir ten pasislėpčiau. Aš prieštaravau, sakiau, kad „neisiu, kol jūs neisite“, bet mama atsakė: „Tu man nurodinėji, tiesiog eik“. Taigi aš nuėjau. Girdėjau kaip vokiečiai atėjo į pastogę, vaikščiojo ten atgal, ieškojo ir tarė: „Čia nieko nėra“. Kai išėjau iš slėptuvės, pamačiau, kad juos paėmė vokiečiai. [...] Tai buvo labai siaubinga patirtis. Man tada buvo apie 17 metų. Aš žinojau, kad jie kalėjime ir kad bus ten dar galbūt kokias dvi dienas. Taigi buvo tik dvi dienos, per kurias aš būčiau galėjęs juos išgelbėti, jeigu tik būčiau žinojęs kaip... Jeigu tik būčiau turėjęs įtakos... Ir dvi dienas aš tik vaikščiojau kaip apsvaigęs, kaip slogiame sapne, stengdamasis surasti ką nors ir desperatiškai bandydamas pabusti iš šios būsenos, panašios į sunkų miegą, negalėdamas patikėti, kad tai tiesa.“[iii] Samuelio mamą, seserį ir brolį sušaudė Paneriuose. Samuelis Wulcas Vilniaus gete pasiliko vienas. Galbūt su juo buvo ir tėvas, nes Jad Vašem archyvo duomenimis jis išgyveno Holokaustą.[iv] Vis dėlto 1942 m. gyventojų sąrašuose tarp kitų Vilniaus geto gyventojų jo tėvo pavardė nefigūruoja – minima vienintelio Samuelio Wulco pavardė. Tuomet jis gyveno Dysnos gatvėje.v]
Nenuostabu, kad meninės prigimties ir drauge į techniką linkęs Samuelis Wulcas Vilniaus gete pateko į Plastinį Vilniaus planą rengusių architektų, inžinierių ir menininkų gretas. Paaiškėjo, kad S. Wulcas kūrė vieną iš keturių išlikusių, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje saugomų plokščių, kurioje pavaizduota geležinkelio stotis, Naujininkai ir Rasų priemiestis. Apie tai byloja 2015 m. po išsamių tyrimų restauravimo metu atrasta S. Wulco signatūra nugarinėje šios plokštės pusėje.
Kaip ir keletui kitų Plastinį Vilniaus planą rengusių jaunuolių, Samueliui pavyko įsilieti į geto pogrindininkų gretas. Pasitraukęs iš Vilniaus geto, jis dalyvavo partizaninėje kovoje su naciais ir taip išgyveno karą. 1946 m. Samuelis Wulcas atvyko į Palestiną.[vi] Gavęs stipendiją, studijavo Italijoje, Turine, kur susitiko savo būsimą žmoną. Kaip prisimena S. Wulco sūnus, į Ameriką tėvas atvyko 1947 m. „su 5 doleriais kišenėje išsiveržti į naują gyvenimą“.vii] Amerikoje jis tapo žinomas Stanley S. Wulco vardu.
Virdžinijos politechnikos institute ir Valstybiniame universitete Stanley S. Wulcas apsigynė bakalauro ir magistro inžinerijos laipsnius, vėliau pats dėstė inžineriją Niujorko universitete. Kaip inžinierius jis suvaidino svarbų vaidmenį plėtojant Amerikos kosmoso ir aviacijos pramonę. Jis išsprendė daugybę inžinerinių problemų, gavo patentus aeronautikos, kosminių kelionių, garso technologijų, elektronikos ir medicinos srityse. Būdamas verslininkas ir išradėjas, S. Wulcas įkūrė kelias dideles firmas, susijusias su kosmoso, aviacijos, medicinos įrenginių pramone. Savo paskutinį – chirurginių įrenginių (prietaisų, priemonių) – patentą jis įgijo drauge su sūnumi, žymiu plastinės chirurgijos specialistu Allanu 2010 m.viii]
Stanley S. Wulcas buvo meno mylėtojas, renesansinio meno kolekcininkas, mėgo fotografiją, tapybą, skulptūrą ir muziką. Jis pats gamino smuikus, tapė, fotografavo. Būdamas vidutinio amžiaus S. Wulcas studijavo dailiuosius menus Pensilvanijos universitete. XX a. 9-ajame dešimtmetyje Stanley Wulcas atsiskleidė kaip originalus savitos stilistikos fotografas. Savo darbuose jis naudojo senųjų renesanso ir baroko tapybos replikas, meistriškai manipuliuodamas šviesa ir forma. Stanley Wulco fotografijos, eksponuotos Witkin galerijoje Niujorke (Witkin Gallery, 1981, 1983 m. balandį) susilaukė puikių recenzijų [ix], jo darbus recenzavo ir Connoisseur magazine. Įdomu tai, kad savo pirmąjį fotoaparatą Leica S. Wulcas įsigijo dar 1942 m. Vilniuje dalyvaudamas Pasipriešinimo judėjime.
Pastaraisiais metais Stanley S. Wulcas su šeima gyveno Jamison‘e, Pensilvanijoje. Mirė 2015 m. rugpjūčio 27 d. eidamas 94-uosius.
[i] Pgl. Spisok sovetskich graždan goroda Vilniusa, zamučennych i umerščvlionnych nemeckimi fašistami vo vremia okkupacii goroda s 24/06/1941 pо 13/07/1944, saugomas Jad Vašem archyve, Item ID 5733012.
[ii] Pgl. B. Šubo prisiminimus, užrašytus dr. A. Niunkaitės-Račiūnienės 2015 m. liepos 12 d.
[iii] S. Wulco pasakojimas iš filmo Partisans of Vilna. The Untold Story of Jewish Resistance During World War II, The Ciesla Foundation, 1986.
[iv]Jad Vašem archyve saugomos 1956 m. Rafaelio Wulco ranka užpildytos anketos, liudijančios apie žmonos ir dviejų vaikų nužudymą Paneriuose. Tuo metu R. Wulcas gyveno Tel Avive.
[v] Kalinių sąrašai, t.1, p. 90. Sąrašuose rašoma ne „Wulc“, o „Wolc“.
[vi] Informacija pagal Izraelio Valstybiniame archyve saugomus Samuelio Wulco atvykimo į Palestiną (Admission of Mr. Samuel Wulc to Palestine) dokumentus, žr. http://www.archives.gov.il/ArchiveGov/ItemDetails.aspx?ID=2.9.1.1451&MultiView=0
[vii] Wulc, Stanley S., 94, inventor and enterpreneur, The Philadelphia Inquirer, September 25, 2015.
[viii] Ibid.
[ix] Hilton Kramer, City of the Past Star of Current Photo Shows, in The New York Times, March 27, 1981; Grace Glueck, Art: Brooklyn Bridge Unveils its own Gallery, in The New York Times, May 27, 1983.
[x] Wulc, Stanley S., 94, inventor and enterpreneur, The Philadelphia Inquirer, September 25, 2015.
| ↑ | ← |
