Erotika&Ekspresija: Modernistai iš mecenatų kolekcijos

 

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus dailės kolekcijos rinkinį sudaro nemaža dalis grafikos darbų, kurių priskaičiuojama virš 2000. Pastaraisiais metais kolekcija prasiplėtė muziejaus bičiuliams mecenatams padovanojus tokių autorių kaip Lasaris Segallas, Jankelis Adleris, Paulas Gangolfas, Cornelia Gurlitt ar Marcas Chagallas kūrinius. Parodoje „Erotika ir ekspresija. Modernistai iš mecenatų kolekcijos“ pristatomi 2014–2022 m. muziejui privačių mecenatų: dr. Huberto Portzo, p. Irene and Jörg Münstermannų (Vokietija) ir Lasario Segallo muziejaus (Brazilija) dovanoti žymių modernistų kūriniai. Šių menininkų kūriniai byloja apie platesnę muziejaus kolekcijų formavimo kryptį, kai pristatomi dailininkai ne tik geografine, bet ir kultūrinio lauko prasme susiję su litvakiškuoju palikimu.

 

Parodos autorius, XX a. I pusėje ir viduryje, gyvenusius ir kūrusius modernistus, vienija Vokietijoje įgytas meninis išsilavinimas: Segallas mokėsi Taikomosios dailės mokykloje ir Aukščiausioje imperatoriškosios dailės akademijoje, Berlyne, Drezdeno dailės akademijoje, Adleris – Barmene, pas profesorių Gustavą Wiethücherį ir vėliau netgi pats dėstė Diuseldorfo meno akademijoje, Gurlitt – Drezdeno piešimo mokykloje pas Hansą Nadlerį (vėliau Paryžiuje – pas Antoną Koligą), Gangolfas – talentingas savamokslis, praleidęs jaunystę Wiesbadene ir Berlyne. Ir netgi Chagallas (kuris mokėsi Vitebske, Peterburge, Paryžiaus La Ruche aplinkoje) savo pirmąją personalinę parodą surengė būtent Berlyne (Der Strum Modernistų galerijoje), padariusią didelį įspūdį vokiečių ekspresionistams, o vėliau, 1924 m. vėl apsistojęs Berlyne, būtent šiame mieste išlavino savo įgūdžius kaip graviūrų meistras.

 

XX a. pirmąjį dešimtmetį Vokietijoje (kaip ir Prancūzijoje) steigėsi įvairiausi modernistinio meno judėjimai. Vienas ryškiausių buvo 1905 m. E. L. Kirchneris įkūrta ekspresionistų Die Brucke („Tiltas“) grupė, į kurią įsiliejo ir Segallas, 1911-1912 m. dalyvavęs bendrose parodose. „Tilto“ nariai žavėjimosi primityvizmu, intuityvia, spontaniška kūryba, deformuotomis proporcijomis ir „tikrais“ (t. y. kasdienybėje sutinkamais siužetais: kenčiančiais žmonėmis, elgetomis, tais, kurie išgyveną netektį, yra priversti palikti savo namus, etc.) bei kitais panašiais įkvėpimo šaltiniais. Būtent ekspresionistai buvo tie dailininkai, kurie atsigręžė į visuomenės paribių gyventojus: luošius, plantacijų vergus, laisvo elgesio moteris (Gurlitt, Segallas), varguolius, III-čios klasės denyje ilgus mėnesius per Atlantą plaukiančius emigrantus... Praskleidė uždangą, slepiančią paprastas šeimos moteris (Adleris), vaizduodami jas intymiomis gyvenimo akimirkomis, ar jautriomis būsenomis. XX a. pr. buržuazinėje visuomenėje visos šios temos buvo nereprezentacinės, uždraustos, nederamos. Ekspresionistams – atvirkščiai šie „paribių“ gyventojai ir kasdienybėje sutinkami siužetai tapo neišsenkančiu įkvėpimo šaltiniu.

 

Būtent ekspresionistus Vokietijoje įsigalėję nacionalsocialistai, „gryninę“ ne tik rasės, bet ir meno krypčių teorijas, pateikė kaip pagrindinį „išsigimusio“ degeneracinio meno pavyzdį 1937 m. Miunchene organizuotoje parodoje Entartete Kunst, kur buvo išeksponuoti Segallo ir Adlerio kūriniai. Tikėtina, kad Gurlitt darbai – jos brolio Hildebrando Gurlitto paslėpti bute Miunchene kartu su Gurlittų lobiu (atrastu 2012 m.),  buvo dėl tos pačios priežasties, nes būtų klasifikuojami kaip degeneracinio meno pavyzdys ir pasmerkti sunaikinimui.  netikėtai dienos šviesą išvydo po 80 m., sugrąžindami menininkę į ekspresionistų gretas.

 

Erotikos tema ekspresionistų dailėje atsirado neatsitiktinai: Gurlitt paskyrė litografiją „Jūs, kuriomis naktimis išeinate į gatves“ (1917 m.) dėl skurdo parsiduodančioms ir nerandančioms kito pragyvenimo šaltinio Vilniaus moterims, kas buvo viena iš Pirmojo pasaulinio karo realijų. Europoje siaučiančio Antrojo pasaulinio karo metais Segallas taip pat sutelkė dėmesį ir į Brazilijos varginguosius: 1943 m. jis išleido graviūrų ir piešinių albumą „Mangė“ (parodoje eksponuojama šių darbų serija), įkvėptą Rio de Žaneiro prostitučių rajono, o dar vėliau kūrė ir grafikos kūrinių Holokausto ar koncentracijos stovyklos temomis. Gangolfas, kurio darbai dabar priklauso tokių muziejų kaip TATE, Modernaus meno muziejui Niujorke ir kt., kentėjo dėl savo lytinės orientacijos ir skurdo, taip pat nebijojo vaizduoti ir viešųjų namų scenų, neparadinės gyvenimo pusės.

 

Parodoje „Erotika ir ekspresija. Modernistai iš mecenatų kolekcijos“ išsiskiria lyriškas 1922 m. Chagallo ofortas „Pasivaikščiojimas II“, įnešantis romantinių santykių temą ekspozicijos kontekste. Ekspresionistų kūriniai religinėmis, socialinėmis ar buitinėmis temomis leidžia geriau pažinti platesnį pristatomų dailininkų kūrybos lauką.

 

 Parodos rėmėjas: