RESTAURUOTAS UNIKALUS EKSPONATAS |
← |
 | |
|
| |
| Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje saugomas unikalus eksponatas – keturios plokštės Plastinio Vilniaus plano-modelio, kurį 1942–1943 m. Vilniaus gete sukūrė geto kaliniai. Pastaraisiais metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vyr. fondų saugotoja dr. Aistė Niunkaitė Račiūnienė atliko nuodugnius istorinius, kartografinius ir ikonografinius Plastinio Vilniaus plano tyrimus. Atlikus tyrimus, surinkus negausius ir išblaškytus rašytinius šaltinius bei prisiminimus, pavyko iš dalies rekonstruoti Plastinio Vilniaus plano istoriją, nustatyti apytikslį jo sukūrimo laiką, aplinkybes ir likimą pokariu, identifikuoti penkiolikos jį kūrusių žmonių asmenybes ir netgi susitikti su vienu iš Holokaustą išgyvenusių Plastinio Vilniaus plano autorių, kuris šiuo metu gyvena Tel Avive, Izraelyje.  Baruchas Šubas su sūnumi Yossi prie restauruotos Plastinio Vilniaus plano plokštės 2015 m. liepos 12 d. Fotografavo P. Račiūnas 2015. Plastinį Vilniaus planą-maketą 1942–1943 m. Vilniaus gebitskomisaro H. Hingsto įsakymu ir F. Murerio nurodymu Vilniaus gete gamino Vilniaus geto Techninių dirbtuvių specialistų kolektyvas, vadinamasis PPV, arba Plastiker plan Vilne (Plastinis Vilniaus planas, jidiš k.), ir kiti šiam darbui pasitelkti specialistai. Iš viso apie trisdešimt žmonių, tarp kurių buvo profesionalūs architektai, inžinieriai, braižytojai, skulptoriai ir dailininkai: inžinierius Grigorijus Guchmanas (projekto vadovas, 1892–1943/44)), architektai Flora Rom (kolektyvo vadovė, 1914–1979) ir Icchokas Smorgonskis (1889–1943/44), dailininkės Rachel Suckever (1904–1943/44), Uma Olkenicka (1899–1943/44), Liza Daiches (1914–1944), skulptorius Judelis Mutas (1915–1944), braižytojas Berelis (Borisas) Rozentalis (1903–1943/44), taip pat būrys gabių, prieš karą dar nespėjusių profesijos įgyti jaunuolių: Gabrielis Sedlis (1924–2003), Baruchas Šubas (g. 1924), Samuelis Šulcas (1924–2003), Icikas Mackevičius (1920–1943), Emanuelis Lubockis (1922–06/1944) ir Danielis Lubockis (1920–31/12/1943), Emanuelis Šeinkeris (1923–1943/44) ir dar maždaug penkiolika kitų, kurių vardų, deja, taip ir nepavyko nustatyti. Plastinis Vilniaus planas-maketas buvo padarytas pagal 1938 m. publikuotą 1:2500 mastelio žemėlapį Plan miasta wielkiego Wilna [DidžiojoVilniaus miesto planas], kurį sudarė 48 lakštai, apimantys visą 1938 m. Vilniaus miesto teritoriją. Plastinis Vilniaus planas-maketas susidėjo iš keturiasdešimties 1938 m. žemėlapio lakštams identiškų 82/84 x 60 cm matmenų plokščių, kuriose masteliu 1:2500 buvo tiksliai pavaizduotas tuometinis Vilnius, tik skirtingai nei popierinis žemėlapis, maketas buvo spalvingas, reljefinis, su žemėlapio sutartinių ženklų vietose iškilusiais, mastelį atitinkančiais erdvinių proporcijų objektais – namais, bažnyčiomis, tiltais ir pan.
Keturios restauruotos Plastinio Vilniaus plano plokštės. Restauravo B. Kunkulienė. Fotografavo P. Račiūnas. 2015
Keturi 1938 m. Vilniaus žemėlapio Plan miasta wielkiego Wilna [Didžiojo Vilniaus planas] lakštai, pagal kuriuos buvo padarytos išlikusios plokštės.
Plastinis Vilniaus planas išliko. Pokariu daugybę metų jis buvo blaškomas iš vienos vietos į kitą. Po ilgų klajonių erdvėje ir laike Vilniaus gete sukurtas Plastinis Vilniaus planas-maketas Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų pasiekė dešimt kartų sumažėjusios apimties: iš Vilniaus gete sukurtų keturiasdešimties Plastinio Vilniaus plano dalių buvo likusios tik keturios plokštės, apimančios Vilniaus miesto centro šiaurės vakarų ir šiaurės rytų dalis (Žvėrynas, Lukiškės, dalis Šnipiškių, Žvejų rajonas, dalis Antakalnio) bei Vilniaus miesto centro pietvakarių ir pietryčių dalis (Naujamiesčio, Naujininkų, Panerių dalys, Liepkalnis ir Rasos). Neaiškiomis aplinkybėmis ir nežinia kada dingo kitos 36 plokštės: 34 – turėjusios apimti Vilniaus apylinkes ir 2 – centrinę Vilniaus miesto dalį, Senamiestį su geto kvartalu, Užupį ir didžiąją Naujamiesčio dalį. 1912 m. buvo nutarta keturias VVGŽM fonduose saugomas plokštes restauruoti. Dvi plokštės buvo restauruotos 2013 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis, dvi – 2015 m. privataus fondo lėšomis. Restauravimo darbus atliko Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro keramikos restauravimo ekspertė Bronislava Kunkulienė. Simboliška, kad Plastinio Vilniaus plano-maketo fragmentai, apkeliavę daugybę Vilniaus vietų, po 70 metų sugrįžo į tą pačią vietą, kur kadaise buvo padaryti, – į 8-uoju numeriu pažymėtą pastatą Rūdninkų gatvėje (buv. Rūdninkų 6), kur per karą buvo įsikūręs Judenratas ir Plastinio Vilniaus plano dirbtuvės, o šiandien – Prano Gudyno restauravimo centras. Deja, visos sudėties autentiško Plastinio Vilniaus plano vaizdo – tokio, koks jis buvo sukurtas gete gyvenusių žmonių, savo srities specialistų ir profesionalų – architektų, inžinierių, skulptorių ir dailininkų, – mes niekada nebeišvysime. Bet reikia džiaugtis, kad buvo išsaugota bent kruopelytė šio milžiniško kadaise Vilniaus gete atlikto darbo, kuris šiandien mums svarbus ne kaip tikslus kartografinis plastinis Vilniaus žemėlapis, kurį savo reikmėms užsakė naciai, bet kaip jį kūrusių ir visų kitų Vilniaus geto gyventojų atminimas. Kaip dalelė Vilniaus geto istorijos, kuri yra Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos dalis ir kurios niekada negalima pamiršti. Plačiau susipažinti su Plastinio Vilniaus plano-modelio istorija, autentiškais liudijimais ir prisiminimais, Vilniaus modelį kūrusių žmonių biografijomis ir VVGŽM saugomų keturių išlikusių plokščių restauravimo procesu galima VVGŽM leidinyje: Aistė Niunkaitė Račiūnienė, Plastinis Vilniaus planas iš Vilniaus geto. Aplinkybės, liudijimai, autoriai, Vilnius, 2015.  Aistė Niunkaitė Račiūnienė, Plastinis Vilniaus planas iš Vilniaus geto. Aplinkybės, liudijimai, autoriai, Vilnius, 2015 |
| ↑ | ← |
