Nechama Lifšič
Kaune gimusi dainininkė, Vilniaus konservatorijos auklėtinė, lyrinis koloratūrinis sopranas Nechama Lifšicaitė (1927–2017) tapo žydų tautinės ir kultūrinės savimonės žadinimo simboliu Sovietų Sąjungoje. Nors įveikti repertuaro sudarymo kliūtis sovietmečiu nebuvo paprasta, nuo 6-ojo dešimtmečio N. Lifšicaitė dainuodavo jidiš dainas. Nepaisant neigiamo sovietų valdžios požiūrio į N. Lifšicaitės veiklą, 1958 m. už ypatingą meno išraišką ir vokalinius sugebėjimus ji buvo apdovanota pirmojo laipsnio premija sovietinės muzikos meistrų konkurse ir gavo leidimą išvykti į užsienio turus, gastroliavo Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje. Išleistos dvi jos dainų įrašų plokštelės (1960–1961), vėliau jų leidimas keliskart pakartotas. 1969 m. N. Lifšicaitė su šeima repatrijavo į Izraelį, tačiau niekuomet nepamiršo gimtosios Lietuvos.
Lyric soprano Nechama Lifšicaitė (1927-2017), the Kaunas-born singer and graduate of the Vilnius Conservatoire, became a symbol of the awakening of Jewish national and cultural consciousness in the USSR. Although it was not easy to overcome the obstacles of repertoire in the Soviet era, from the 1950s onwards, Nechama Lifšicaitė sang Yiddish songs. Despite the negative attitude of the Soviet authorities towards singer’s activities, in 1958, she was awarded the first prize in the Soviet Music Masters Competition for her exceptional artistic expression and vocal abilities, and was allowed to go on foreign tours, touring France, Belgium and Austria. Two recordings of Lifšicaitė’s songs were released (1960-1961), and later reissued several times. In 1969, the singer and her family repatriated to Israel; however, she never forgot her native Lithuania.