Lazdijai gana anksti, 1597 m., gauna Magdeburgo miesto teises bei privilegiją organizuoti turgus. Ilgą laiką žydų įsikūrimą Lazdijuose ribojo valdovų draudimai. Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Sobieskio 1689 m. suteikta privilegija žydams leista įsikurti Lazdijų mieste, kurioje minimas ir Lazdijuose esantis rabinas. Tai leidžia manyti, jog nedidelė žydų bendruomenė Lazdijuose susiformuoja dar XVII a. pabaigoje. Nepaisant to, intensyvesnis žydų bendruomenės gyvenimas mieste suklesti XIX a.: čia būta dviejų maldos namų, o gyventojų surašymo duomenimis 1897 m. Lazdijuose gyveno 1439 žydai.
Kaip ir daugumą kitų Lietuvos miestelių žydų, taip ir gyvenančius Lazdijuose palietė Pirmojo pasaulinio karo įvykiai ir priverstinis Rusijos imperijos Kauno gubernijoje vykdytas žydų iškeldinimas 1915 m. Žydams leista sugrįžti tik pasibaigus karui, tačiau bendruomenė po Pirmojo pasaulinio karo jau nebebuvo tokia gausi: 1923 m. ją sudaro vos kiek daugiau nei 1100 gyventojų. Nepriklausomybės laikotarpiu šis skaičius nežymiai pakito: Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lazdijuose gyveno 1212 žydų.
Vietoje, kurioje šalia stovėjo Lazdijų sinagoga ir beit midrašas, nuo seno formavosi dvasinis ir visuomeninis žydų centras: stovėjo maldos ir studijų namai. Tiek sinagoga, tiek beit midrašas per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai nukentėjo, tačiau nebuvo visiškai sugriauti. Po karo šie pastatai rekonstruoti ir smarkiai perstatyti, sujungiant į vieną pastatą. Šiuo metu juose veikia Lazdijų kultūros centras, biblioteka. Buvusią Lazdijų žydų bendruomenę taip pat mena didelės senosios žydų kapinės.
Lazdijuose veikė Javnes tinklo religinė mokykla bei ješiva, žydų bankas, biblioteka, sionistų būreliai, sporto komandos. Labiau pasiturinčių šeimų vaikai mokslus tęsdavo kituose miestuose, tačiau nemažai žydų lankė vietinę Lazdijų Seinų ,,Žiburio” gimnaziją. 1935 m. joje mokėsi ~80 žydų jaunuolių. Iš Lazdijų taip pat kilę nemažai žymių asmenybių: garsus JAV smuikininkas ir kompozitorius Joseph Achron (1886-1943); prekybininkų šeimoje gimė Kauno geto metraštininkas, teisininkas, tarptautinės žydų advokatų ir juristų asociacijos įkūrėjas Avraham (Golub) Tory (1910-2002), dalyvavęs kaip liudytojas teismuose prieš nacių nusikaltėlius. Didžiąją vaikystės dalį Lazdijuose praleido ir bendrą lietuvišką mokyklą lankė Sara Šner-Nišmit (Dušnickaitė) (1913-2008), Antrojo pasaulinio karo dalyvė (partizanė), rašytoja, visuomenininkė.
Lazdijai (Lazdey, לאַזדיי)
In 1560, the Grand Duke of Lithuania, Sigismund II Augustus, granted land near the Lazdija River for the establishment of a town. As early as 1597, the town of Lazdijai was granted the Magdeburg rights and the privilege of organizing markets, which boosted the further development of the town.
For a long time, Jews were not allowed to settle in Lazdijai. This was restricted by the prohibitions of rulers. A privilege granted by the ruler of the Polish-Lithuanian Commonwealth, John III Sobieski, in 1689 gave Jews permission to settle in Lazdijai. Therefore, it is probable that a small Jewish community was established in the town at the end of the 17th century. The synagogue and a beth midrash, a place of religious studies and prayer, stood on the current Vilniaus Street. This was the spiritual and social center of the Jews.
The Jewish community in Lazdijai flourished in the 19th century. In 1897, 1,439 Jews lived in the town. They were affected by the events of World War I and the forced eviction. Jews were only allowed to return to Lazdijai after the war; however, the Jewish community was not as large, numbering just over 1,100 in 1923.
At the beginning of the Nazi occupation in 1941, a few Jews from Lazdijai were murdered in Marijampolė. The remaining majority of the Jews from Lazdijai and the surrounding area were murdered at the beginning of November of the same year in the village of Katkiškės near Lazdijai, where a temporary ghetto was operating.
Joseph Achron (1886-1943), a famous American violinist and composer, and Avraham Tory (1910-2002), a chronicler of the Kovno ghetto, a lawyer, a founder of the International Association of Jewish Lawyers and Jurists, and a witness in the trials of the Nazi perpetrators, were born in Lazdijai. Sara Shner-Nishmit (Dušnickaitė) (1913-2008), a partisan, writer and social activist, spent most of her childhood in Lazdijai.
