Kražiai nuo XV a. pradžios buvo vienas iš svarbiausių krikščionybės sklaidos centrų Žemaitijoje. Neatsitiktinai 1608 m. čia įsikūrė vienuolių jėzuitų ordinas, kuris 1616 m. atidarė kolegiją, veikusią iki 1773 m. Žydų įsikūrimas Kražiuose datuojamas XVII a. viduriu. Žinoma, kad 1765 m. miestelyje gyveno 456 žydai. XIX a. Kražių žydų bendruomenė sparčiai augo: 1897 m. miestelyje gyveno 906 žydai - kiek daugiau nei pusė visų Kražių gyventojų sudarė žydai – 906 žm. Toks santykis išliko iki pat XX a. pradžios. Pirmojo pasaulinio karo metu Kražiuose prieglobsčio ieškojo pabėgėliai iš Vilniaus ir kitų vietovių. Nepaisant to, dėl augančios emigracijos žydų skaičius sumažėjo beveik per pusę, tad 1923 m. miestelyje buvo likę tik 470 žydai.
Žydų bendruomenė Kražiuose nuo XVII a. turėjo savo maldos namus. XIX a. viduryje buvo pastatyta didelė sinagoga, turėjusi gražiai dekoruotą medinį aron kodešą. Apie 1930 m. abi šias sinagogas įamžino dailininkas Gerardas Bagdonavičius. Prasidėjus karui, vykstant mūšiui tarp vokiečių ir sovietų armijos karių, sovietų artileristai, dūmų uždangai sudaryti, padegė miestelį. Sudegė apie 90 procentų visų miestelio namų, liepsnos nepagailėjo ir sinagogų.
Kražių žydai vertėsi prekyba ir amatais. Pirmadieniais vykdavo turgus, kuriam buvo ruošdamasi visą savaitę. XIX a. pabaigoje miestelyje gyveno 192 amatininkai, užsiimantys net 28 skirtingais amatais. Dar buvo 129 prekeiviai, jų tarpe parduotuvių ir smuklių savininkai, didmenininkai ir mažmenininkai. Prieš atidarant paštą, jį vežimu išvežiodavo du žydai. Gyvendami netoli sienos su Prūsija, kražiečiai vertėsi ir kontrabanda, didžiausią jos dalį sudarydavo arbata. 1932 m. buvo įkurtas Žydų liaudies bankas.
1921 m. Kražiuose buvo įsteigta pradinė mokykla su dėstomąja hebrajų kalba, veikė ir chederis. Nuo 1928 m. žydų ir lietuvių vaikai kartu mokėsi „Žiburio“ gimnazijoje. 1930-1931 m. iš 179 gimnazistų 27 buvo žydai. Kai kurie turtingesnių šeimų vaikai mokslus tęsdavo į didesnių Lietuvos miestų, Rusijos ar Vokietijos mokyklose. 1924 m. buvo įsteigta viešoji biblioteka su knygomis jidiš ir hebrajų kalbomis.
1941 m. liepos-rugpjūčio mėn. Kuprės miške vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 300 Kražių gyventojų žydų, ir prie Medžiokalnio – dar apie 70-80. Po žudynių iš Kražių valsčiaus žydų bendruomenės teliko apie 20 asmenų: jie slapstėsi Lietuvoje arba suspėjo laiku pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.
Kražiuose gimė keletas pasaulyje žinomų asmenybių: vienos didžiausių ir įtakingiausių JAV žydų ortodoksų kongregacijų Kehilath Jeshurun rabinas Mozė Sebulunas Margolis (1851–1936); pirmasis ir vienintelis Niujorko vyriausiasis rabinas Jakobas Josefas (1840–1902).
KRAŽIAI (Krozh, קראָזש)
Kražiai had been one of the centers of the spread of Christianity in Samogitia since the beginning of the 15th century. It is no accident that in 1608 the Jesuits settled in the town. The college it founded became the most important centre of scientific and religious life in the whole of Samogitia. The Jews settled in Kražiai in the mid-17th century. Since ancient times, most of the local Jews had been engaged in trade and crafts. Mondays were their busiest market days.
The Jews of Kražiai concentrated around the Market Square. It is known that a Jewish house of worship stood in the town as early as the 17th century, and a large synagogue was built in the 19th century. Both synagogues were immortalized by the artist Gerardas Bagdonovičius around 1930. At the outbreak of World War II, the synagogues and most of the town's buildings perished.
It is known that in 1765 there were 456 Jews living in the town. At the end of the 19th century, the Jewish community was the most numerous—at that time, 906 Jews lived in Kražiai, i.e. half of the town's population.
In July-August 1941, about 300 local Jews were shot in the Kuprė Forest on the orders of the German occupation administration.
Some of the most prominent personalities were born or raised in the town, including Moses Zevulun Margolies (1851-1936), rabbi of one of the largest and most influential Orthodox congregations in the USA, Kehilath Jeshurun, and Jacob Joseph (1840-1902), New York City's first and only Chief Rabbi.
