,,Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė” – šiais žodžiais miestą, įsikūrusį šalia Kražantės upės, apibūdino čia gimęs rašytojas Icchokas Meras. Kelmės istorijos pradžia galime laikyti 1484 m., kuomet buvo pastatyta bažnyčia. Panašu, išblėsus Ordino grėsmei, XVI a. pradžioje šalia dvaro susiformavo miestelis, turintis turgaus teises.

Manoma, kad žydai Kelmėje apsigyveno XVIII a. pradžioje. Būtent tuomet praūžus daugybės aukų pareikalavusiam Šiaurės karui, daugumoje Lietuvos miestų įsikūrė žydų bendruomenės, padėjusios atsigauti miestelių ūkiui. Miestelio augimą paspartino 1858 m. nutiestas Rygos-Tilžės plentas. Ko dėka XIX a. antroje pusėje daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai: 1880 m. nurodoma, jog Kelmėje gyveno apie 1800 gyventojų, iš jų net 1600 buvo žydai. Teigiama, jog tarpukariu Kelmėje gyveno 500 žydų šeimų.

Kelią iš Šiaulių į Tauragę kirto pagrindinės Kunigiškių ir Rezanės gatvės. Jose ir aplink esančiose Žydų ir Siaurojoje gatvėse gyveno dauguma miesto žydų. Žinoma, kad XIX a. antrojoje pusėje Kelmėje buvo pastatyti antrieji žydų maldos namai, šalia kurių vėliau buvo pastatyta keletas mažesnių maldos namų, kartu sudariusių taip vadinamą sinagogų kiemą - svarbiausią bendruomeninio ir religinio žydų gyvenimo centrą. 

Kaip ir daugumoje Lietuvos miestų, Kelmėje žydai daugiausia vertėsi prekyba ir amatininkyste. Dauguma Kelmėje esančių parduotuvių, krautuvėlių, ir net restoranų bei viešbučių priklausė vietos žydams. Taip pat mieste buvo galima rasti ne vieną žydą besivertusį siuvėjo, staliaus, kepurininko, statybininko ar fotografo amatu. Tarpukariu turtingesni vietos žydai valdė didesnius verslus. Antai Ichielis Udvinas valdė vienintelę Kelmės elektrinę. Net 5 žydų bendrovės teikė autosunkvežimių paslaugas, daugiausiai užsiėmusios miško produkcijos pervežimu.

Kelmėje veikė Tarbut ir Javne tinklų mokyklos, dalis žydų vaikų lankė lietuviškas mokyklas. Nuo XIX a. antrosios pusės Kelmė garsėjo visoje Lietuvos teritorijoje (ir ne tik) kaip svarbus judaizmo religijos dvasinis centras, kuriame veikė musar mokymo principais besivadovaujanti ješiva, kurią baigė tokie žymus rabinai, kaip vienas iš Vilijampolės ješivos įkūrėjų Natanas Cvi Finkelis (1849-1927); Lomžos ješivos dvasinis lyderis Mošė Rozenšteinas (1880-1941) - bei daugelis kitų. Kelmės žydų tarpe populiarios buvo sionizmo idėjos, veikė įvairios šio judėjimo organizacijos, o dalis vietos žydų dar iki Antrojo pasaulinio karo spėjo emigruoti į tuometinę Palestiną, kiti – į JAV ar PAR.

Kelmės žydų bendruomenės istorija nutrūko 1941 m. vasarą Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai. Pirmosios Kelmės žydų žudynės įvyko tų pačių metų liepos 29 d. Tądien buvo nužudyti 483 vyrai, moterys ir vaikai. Antroji žudymo akcija buvo įvykdyta rugpjūčio 22 d. Skaičiuojama, jog iš viso buvo nužudyta apie 1250 Kelmės ir apylinkių žydų.