Jonavos gyvenvietė kūrėsi šalia natūraliai susidariusios kelių sankryžos dėl čia buvusios brastos per Neries upę. XV a. Skarulskių giminei tapus šių valdų šeimininkams - kairiajame Neries krante buvo įkurtas Skarulių miestelis. XVIII a. Skaruliai, kartu su aplink esančios valdomis, atiteko Kosakovskių giminei, kurie XVIII a. viduryje dešiniajame Neries krante įkūrė dvaro sodybą, davusią pradžią miestelio formavimuisi. 1750 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas III suteikė privilegiją, leidusią įkurti Jonavos miestelį, jame rengti turgus ir prekybmečius bei apgyvendinti įvairių religijų žmones: krikščionis, totorius, žydus.
1776 m. Jonavos-Skarulių valdas paveldėjęs Juozapas Kosakovskis siekė pritraukti žydus įsikurti Jonavos mieste. 1777 m. lapkričio 19 d. žydui Abraomui Šmuilovičiui buvo suteiktos teisės pasistatyti gyvenamąjį namą jam paskirtame sklype su visomis nuosavybės teisėmis, laisvai verstis prekyba bei įkurti karčiamą. Panašiomis teisėmis miesto savininkas Jonavoje leido įsikurti apie 40 žydų šeimų, ko pasakoje XVIII a. pabaigoje čia gyveno apie 60 žydų šeimų. Spartesnis žydų bendruomenės augimas prasidėjo XIX a. antrojoje pusėje. Tam itin stiprų postūmį davė 1871 m. nutiesta geležinkelio linija, sujungusi Kauną ir Liepoją. Palankios sąlygos vystyti prekybą ir amatininkystę nulėmė, jog Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse čia gyveno apie 4 000 žydų, sudariusių 80 proc. visų miesto gyventojų. Dauguma žydų kūrėsi aplink centrinę turgaus aikštę bei pagrindinę prekybinę arteriją – Kauno gatvę. Pirmojo pasaulinio karo metais caro įsakymu didžioji dalis Jonavos žydų buvo ištremti į Rusijos gilumą, tačiau pasibaigus karui dauguma jų sugrįžo.
Kaip ir daugumoje kitų miestelių, Jonavoje žydai daugiausiai vertėsi prekyba ir amatininkyste, o XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje Jonava pradėjo garsėti kaip baldų gamybos centras. Dalis vietos žydų ėmėsi kiek mažiau įprasto amato – sodininkystės ir daržininkystės. Amatininkų gretose dominavo baldžiai, odininkai, kepurininkai ir kt. Be to, žydai vertėsi ir pašto krovinių pervežimu. Tarpukariu Jonavoje veikė ne vienas žydams priklausantis fabrikas. Keletas iš jų: Chaimo Levino degtukų fabrikas “Uran”, lentpjūvė ir malūnas “Kiemadi” bei 7 baldų dirbtuvės.
Jonavoje klestėjo ne tik ekonominis, tačiau ir kultūrinis bei bendruomeninis gyvenimas. Tarpukariu Jonavoje veikė 7 žydų maldos namai. Kiek į pietus nuo Kauno g., dabartinėje Vilniaus g., nuo pat XIX a. pradžios stovėjo Didžioji sinagoga ir Didysis beit midrašas, kartu sudarę šulhoifą (shulhoif) - sinagogų kiemą. Mieste veikė viena chasidų sinagogą, tuo tarpu likusieji žydų maldos namai priklausė skirtingoms amatininkų draugijoms. Iki šių dienų Jonavoje išliko Didžiojo beit midrašo (Vilniaus g. 42) bei Pirklių sinagogos (Klaipėdos g. 28) pastatai. Veikė Tarbut ir Javnė tinklų mokyklos. Mieste veikė tarpukariu įsteigta Jonavos žydų labdaros draugija, kuri rūpinosi nepasiturinčiais bendruomenės nariais.
Kelis šimtmečius trukusi Jonavos žydų istorija nutrūko 1941 m. vasarą. Nacistinės Vokietijos kariuomenei įžengus į Lietuvą buvo pradėtos organizuoti vietos žydų žudynės. Jonavos ir aplinkinių miestelių žydų žudynės buvo vykdomos per du kartus. Pirmosios įvyko rugpjūčio 14 d., jų metu nužyti 497 vyrai ir 55 moterys. Antrosios žudynės įvyko rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 2 d., kurių metu gestapininkai, padedami karių bei vietos kolaborantų, nužudė 112 vyrų, 1200 moterų ir 244 vaikus. Likusieji gyvi žydai buvo buvo perkelti į Kauno getą.
Jonavoje gimė ne viena žydų kilmės pasaulyje plačiai žinoma asmenybė: psichiatras, neurologas ir Harvardo universiteto profesorius Abrahamas Meirsonas (1881-1948); vienas iš žinomiausių XX a. pirmosios pusės hebrajų kalba rašiusių rašytojų JAV - Izraelis Davidsonas (1870–1939); laikraščio ,,Žydų pasaulis” Niujorke leidėjas – Jakobas Ginsburgas (1870–1944); rašytoja, vertėja, Dalija Epšteinaitė (g. 1937); rašytojas, dramaturgas, savo kūriniuose įamžinęs tarpukario Jonavos dvasią – Grigorijus Kanovičius (1929-2023).
Jonava (Yaneve, יאַנעווע)
The settlement of Jonava was founded near a naturally occurring road junction due to the crossing over the Neris River. In the 15th century, when the Skarulskiai family became the owners of the property, the town of Skaruliai was established on the left bank of the Neris. In the middle of the 18th century, the Skaruliai family, together with the surrounding properties, passed to the Kossakowski family, who established a manor house on the right bank of the Neris, which gave rise to the formation of the town. In 1750, the ruler of the Republic of the Two Nations, Augustus III, granted a privilege that allowed the establishment of the town of Jonava, the holding of markets and trading fairs, and the accommodation of people of different religions: Christians, Tatars and Jews.
In 1776, Juozapas Kosakovskis, who inherited the Jonava-Skaruliai estates, sought to attract Jews to settle in Jonava. In 1777, Abraham Shmuilowicz was granted the right to build a dwelling house on a plot of land allotted to him, with full property rights and to establish an inn. The owner of the town granted similar rights to about 40 Jewish families to settle in Jonava, which means that at the end of the 18th century there were about 60 Jewish families living here. The Jewish community grew faster in the second half of the 19th century. The construction of Kaunas-Liepaja railway line gave a particularly strong impetus. The favourable conditions for the development of trade and crafts meant that on the eve of the First World War there were around 4 000 Jews living in the town, making up 80% of the town's population. Most of the Jews settled around the central market square and the main commercial artery, Kaunas Street. During the First World War, most of Jonava's Jews were deported to the interior of Russia on the orders of the Tsar, but most of them returned at the end of the war.
As in most other towns, the Jews in Jonava were mainly engaged in trade and crafts, and in the the first half of the 20th century Jonava began to be known as a centre of furniture production. Some local Jews took up a less common economic activities - gardening and horticulture. Furniture makers, leatherworkers, hat makers and others dominated the ranks of craftsmen. Jews were also involved in the transportation of mail. In the interwar period, a number of Jewish-owned factories operated in Jonava, including Chaim Levin's Uran match factory, the "Kiemadi" sawmill and 7 furniture workshops.
Jonava has flourished not only economically, but also culturally. In the interwar period, there were 7 synagogues in Jonava. The Great Synagogue and the Great Beit Midrash, which together formed the shulhoif - the courtyard of the synagogues - stood a little to the south of Kaunas Street. There was one Hasidic synagogue in the town, while the rest of synagogues belonged to different artisan societies. The buildings of the Great Beit Midrash (Vilniaus Street 42) and the Merchants' Synagogue (Klaipėdos Street 28) have been preserved in Jonava until today. The Tarbut and Javne network schools were active.
Several centuries of Jewish history in Jonava came to an end in the summer of 1941. When the Nazi German army entered Lithuania, a massacre of the local Jews was organised. The massacre of the Jews of Jonava and the surrounding towns was carried out twice. The first took place on 14 August, when 497 men and 55 women were killed. The second massacre took place between 31 August and 2 September, during which the Gestapo, with the help of soldiers and local collaborators, killed 112 men, 1200 women and 244 children. The surviving Jews were moved to the Kaunas ghetto.
Jonava was the birthplace of a number of well-known figures of Jewish origin: Abraham Meirson (1881-1948) - psychiatrist, neurologist and Harvard University professor; Jacob Ginsburg (1870-1944) - publisher of the newspaper "Jewish World" in New York; Dalija Epšteinaitė (born in 1937) - a writer and translator; Grigorijus Kanovičius (1929-2023), a writer, playwright, and a writer whose works captured the spirit of the inter-war period of Jonava.
