Geršonas Sirota (1874–1943) gimė Podolėje (dab. Ukraina), 1896–1905 m. buvo Vilniaus Didžiosios sinagogos kantorius, vėliau tapo žymiu solistu Varšuvos ir Niujorko operos teatruose. Dirbdamas Vilniuje glaudžiai bendradarbiavo su chormeisteriu Leo Liovu (Leo Low, 1878–1960) – kartu rengė didžiules koncertines programas, viena iš jų buvo skirta 1903 m. Vilniuje vykusiam žydų visuomenės veikėjo, rašytojo Teodoro Herclio vizitui. Dėl galingo dramatinio tenoro vadintas „kantorių karaliumi“ ir „žydų Caruso“. Jo giedojimo ypatumai – specifinė ornamentika, trelės, staigūs dinaminiai kontrastai ir kt. – atskleidžia Rytų Europos kantorių tradicijai būdingus bruožus. G. Sirota vienas pirmųjų pradėjo įrašinėti liturginę žydų muziką.
Geršonas Sirota
Malda Retsei, gieda Geršonas Sirota ir Vilniaus choras, 1903
Prayer Retsei, performed by Gershon Sirota and the Vilna Choir, 1903
Gershon Sirota (1874-1943), known as the “King of the Cantors” and the “Jewish Caruso” for his powerful dramatic tenor, was the cantor of the Great Synagogue in Vilna from 1896 to 1905. He later became a prominent soloist at opera houses in Warsaw and New York. While in Vilnius, he collaborated with the choirmaster Leo Lowe, preparing major concert programs, one of which was dedicated to the author Theodor Herzl’s visit to Lithuania in 1903. The specific ornamentation, trills, and sudden dynamic contrasts representative of Eastern European cantorial tradition, were characteristic of Sirota’s singing. He was also one of the first to record liturgical Jewish music.