Gargždai pirmą kartą paminėti dar 1253 m. tarp Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo pasirašytoje sutartyje, kuria buvo dalinamasi Kuršo žemėmis. Gargždai iki pat XX a. buvo pasienio miestelis, per kurį ėjo svarbus prekybinis kelias, jungęs Žemaitiją su Klaipėda. Livonijos ir Kuršo vyskupo sutartyje minima gyvenvietė buvo įsikūrusi kairiajame Minijos krante, greta stūksančio Kalniškės piliakalnio, vėliau XV a. ji persikėlė į kitą Minijos upės krantą. Nuo XVI a. pradžios Gargžduose minimas dvaras, maždaug tuo pat metu Gargžduose buvo įsteigta muitinė. Vėliau šios pasienio gyvenvietės augimui didelį postūmį suteikė 1600 m. suteikta privilegija, leidžianti Gargžduose rengti turgus.
Žydų įsikūrimo Gargžduose data galime laikyti 1639 m., kuomet Abiejų Tautų Respublikos karalius Vladislovas Vaza suteikė privilegiją, leidusią Gargžduose ir Palangoje įsikurti žydų bendruomenėms. Suteikta privilegija vietos žydams buvo leista turėti sinagogą, pasistatyti namus pačioje turgaus aikštėje ir aplinkinėse gatvėse, užsiimti alaus, midaus ir kitų gėrimų gamyba ir pilstymu, taip pat verstis prekyba ir amatais. Remiantis 1765 m. žydų surašymo duomenimis, tuo metu Gargžduose gyveno 11 žydų šeimų. XIX a. Gargždų miestelio gyventojų skaičius smarkiai išaugo: 1897 m. Gargžduose gyveno 2470 gyventojai, iš kurių net 1455 buvo žydai. Tarpukariu dėl migracijos į tuometinę Palestiną ir JAV Gargžduose žydų bendruomenė nuosekliai mažėjo, 1921 m. čia gyveno 1148 žydai
Nuo pat įsikūrimo dauguma vietos žydų gyveno dabartinėse J. Basanavičiaus ir Klaipėdos gatvėje, tačiau bėgant amžiams vis daugiau žydų apsigyveno aplink miestelio ekonominį centrą - turgaus aikštę. Šalia jos iki pat Antrojo pasaulinio karo stovėjo medinė sinagoga. 1928 m. buvo pastatyta antroji mūrinė sinagoga. Gargžduose žydai nuo seno vertėsi prekyba, amatais ir smuklių laikymu. Nemaža dalis vietos žydų buvo įsitraukę į medienos prekybą, plukdydavę medieną Minijos upe į Vokietiją. Žydai atliko svarbų vaidmenį miestelio ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime. Rinkos aikštėje V. Markovičius turėjo manufaktūros parduotuvę, buvo keletas žydams priklausiusių kepyklų, o M. Melamedui priklausė odų supirktuvė. Nemaža dalis žydų vertėsi įvairiais amatais, turėjo savo kuklias dirbtuves. Vietos gyventojų tarpe itin gerbiamas buvo jų sveikata besirūpinęs gydytojas G. Oksmanas.
Nepriklausomybės laikotarpiu Gargžduose veikė religinė Talmud Tora ir pasaulietinė mokykla, kurioje buvo dėstoma jidiš kalba, abi turėjusios po atskirą biblioteką. Skurdą patiriančius bendruomenės narius globojo įvairios labdaros organizacijos. Gargžduose tarpukariu buvo susibūrusi sporto klubo „Makabi“ futbolo komanda, kurios derbiai su vietos šaulių ir Rietavo žydų „Makabi“ komandomis sutraukdavo daugybę futbolo aistruolių.
1939 m. nacistinei Vokietijai ultimatumu prijungus Klaipėdos kraštą, prasidėjo masinė Klaipėdos žydų migraciją į Lietuvą. Dalis Klaipėdos žydų įsikūrė arčiausiai esančiame Gargždų mieste. 1941 m. birželio 22 d., nacistinei Vokietijai užėmus pasienyje buvusį Gargždų miestelį, buvo duotas įsakymas susidoroti su vietos komunistais ir žydais. Sekančią dieną, birželio 23 d., turgaus aikštėje buvo suburti miestelio gyventojai. Žydai ir komunistai buvo atskirti nuo kitų gyventojų bei suimti. Vyrai buvo nugabenti muitinės link ir laikomi pievoje po atviru dangumi.
1941 m. birželio 24 d. Tilžės gestapininkų būrys ir SD tarnautojai, padedami Memelio apsaugos policijos, įvykdė pirmąją masinę žydų egzekuciją Lietuvoje. Nužudytų aukų kūnai buvo metami į jų pačių gilintą prieštankinį griovį. Moterys ir vaikai buvo uždaryti kiek į rytus nuo Gargždų buvusio Aneliškių dvaro sandėlius, o tų pačių metų rugsėjo-spalio mėnesiais vietos nacių kolaborantų nužudyti netoliese esančiuose Vėžaičių miškuose.
Gargžduose pasaulį išvydo poetė - Judita Cik (1898-1988), žinoma, kaip Judika. Judika buvo viena iš nedaugelio Lietuvos poečių, tarpukariu produktyviai kūrusi ir publikavusi savo kūrinius. Nuo XX a. 3 deš. pabaigos Judika gyveno ir tęsė savo kūrybą Kanadoje, vėliau JAV.
Gargždai (Gorzd, גאָרזד)
Gargždai was first mentioned in a treaty signed in 1253 between the Livonian Order and the Bishop of Curonia to share the Curonian lands. Until the 20th century, Gargždai was a border town with an important trade route linking Samogitia with Klaipėda. At first the settlement was located on the left bank of the River Minija, next to the Kalniškės Mound, and in the 15th century moved to the other side of the Minija river. From the beginning of the 16th century, Gargždai is mentioned as a manor house, a customs office was established in Gargždai around the same time. Later, the growth of this frontier settlement was greatly boosted by a privilege granted in 1600, which allowed a markets to be held in Gargždai.
The date of Jewish settlement in Gargždai can be considered to be 1639, when the ruler Władysław IV Waza granted a privilege that allowed Jewish communities to settle in Gargždai and Palanga. The privilege allowed local Jews to have a synagogue, to build houses around the market square and in the surrounding streets, to produce and beer, mead and other beverages, and to engage in trade and crafts. According to the Jewish census of 1765, there were 11 Jewish families living in Gargždai at that time. In the 19th century, the population of Gargždai grew considerably: in 1897, Gargždai had 2470 inhabitants, of whom 1455 were Jewish. Between the wars, due to migration to what was then Palestine and the USA, the Jewish community in Gargždai steadily declined, and in 1921 there were 1,148 Jews.
Since its foundation, most of the local Jews have lived on the current J. Basanavičius and Klaipėdos Street, but over the centuries more and more Jews have settled around the town's economic centre - the market square. A wooden synagogue stood next to it until the Second World War. In 1928, a second brick synagogue was built. Jews in Gargždai have always been involved in trade, crafts and tavern-keeping. Many local Jews were involved in the timber trade, transporting timber along the Minija river to Germany. Jews played an important role in the economic and social life of the town.
V. Markovičius had a manufactory shop in the market square, there were several bakeries owned by Jews, and M. Melamed owned a leather shop. Many Jews were involved in various trades and had their own modest workshops. G. Oksman, a doctor who took care of their health, was highly respected among the local population.
During the interwar, Gargždai had a religious Talmud Torah school and a secular Yiddish school, both of which had their own libraries. Various charitable organisations provided care for the impoverished members of the community. Gargždai had a football team of the Makabi sports club, whose derbies with the local football team and the Jewish Makabi teams of Rietavas attracted many football fans.
After the annexation of the Klaipėda region by Nazi Germany's ultimatum in 1939, a mass migration of Klaipėda Jews to Lithuania began. Some of the Klaipėda Jews settled in the nearest town, Gargždai. On 22 June 1941, when Nazi Germany occupied the border town of Gargždai, orders were given to crack down on local communists and Jews. The next day, 23 June, the inhabitants of the town gathered in the market square. The Jews and Communists were separated from the rest of the population and arrested. The men were taken towards the customs office and held in an open-air meadow.
On 24nd of June, 1941, the first mass execution of Jews in Lithuania was carried out by the Tilsit Gestapo squad and SD officials, assisted by the Memel Security Police. The bodies of the murdered victims were thrown into an anti-tank trench dug by the victims themselves. The women and children were locked up in the warehouses of the former Aneliškė manor east of Gargždai, and in September-October of the same year, they were murdered by local Nazi collaborators in the nearby forests of Vėžaičiai.
The poet Judita Cik (1898-1988), known as Judika, was born in Gargždai. Judika was one of the few Jewish poets who produced and published her works prolifically during the interwar.Judika lived and continued her work in Canada and later in the USA.
