Rafaelis Chvolesas

Rafaelis Chvolesas (g. 1913 m. Vilniuje – 2002 m. Paryžiuje) – vienas žymiausių Lietuvos žydų dailininkų.


Ankstyvoje vaikystėje pradėjęs piešti R. Chvolesas savo pirmąsias parodas surengė būdamas vos dvidešimties, priklausė modernistų literatų ir dailininkų sambūriui ,,Jung Vilne”.


Rafaelis Chvolesas Antrojo Pasaulinio karo metus praleido Sovietų sąjungoje, o sugrįžęs į gimtąjį Vilnių suprato, kad neteko šeimos, gausaus būrio draugų ir savo namų.

R. Chvolesas praleido nemažai laiko dokumentuodamas sugriautą miestą: fotografavo ir tapė buvusių svarbių žydiškų pastatų, pavyzdžiui, Didžiosios Vilniaus sinagogos ir YIVO instituto, griuvėsius..
Nors tarpukariu Vilniuje R. Chvolesas buvo gerbiamas dailininkas, sovietmečiu jo tapybos stilius buvo laikomas prieštaraujančiu socialinio realizmo meno taisyklėms. Jis išvyko iš Vilniaus į Varšuvą ir ten įsiliejo į žydų kultūrinį gyvenimą, buvo išrinktas Lenkijos žydų bendruomenės Kultūros komiteto prezidentu. Po dešimties metų praleistų Varšuvoje, dailininkui teko ir vėl kraustytis, šį kartą į Paryžių, kur jis gyveno visą likusį savo gyvenimą.

Rafael Chwoles (1913, Vilnius – 2002, Paris) – one of the most prominant Lithuanian Jewish artists.
Chwoles studied art since young age and participated in exhibitions. During the interwar period, he joined the famous modernist literary and art group Yung Vilne

Rafael Chwoles spent the WWII in Soviet Union and returned to destroyed hometown after the war. He lost his parents, friends, and home. This time he had spent documenting the destroyed city by taking photographs and painting ruins of the famous Jewish buildings as the Great Vilna Synagogue and YIVO institute.

Although R. Chwoles was a respected artist in Vilnius during the interwar period, his creative style was opposite to rules of social realism. He left Vilnius in 1959 and moved to Warsaw, where he took active part in Jewish cultural activities and was elected President of the Culture Committee of Polish Jewish Community. After ten years Rafael Chwoles had to move once again, this time to Paris, where he lived for the rest of his life.