Julius Bruckus

Julius Bruckus (1870 m. Palangoje – 1951 m. )  – gydytojas, istorikas bei politinis veikėjas.

Gimė Palangoje, tuo metu priklausiusioje Rusijos imperijai. Maskvoje baigęs gimnaziją, vėliau Maskvos universitete įgijo gydytojo specialybę. Gyvendamas ten, o vėliau Sankt Peterburge, aktyviai veikė įvairiose organizacijose, besirūpinusiose žydų švietimu bei kultūra, taip pat buvo aktyviai įsitraukęs į sionistinį judėjimą.

Po Spalio revoliucijos, kuriai jis aktyviai priešinosi, J. Bruckus grįžo į Lietuvą. 1922 m. buvo išrinktas į Pirmąjį Lietuvos Seimą ir trumpai ėjo ministro be portfelio pareigas žydų reikalams. 1926 m. panaikinus Lietuvos žydų tautinę autonomiją, J. Bruckus išvyko į Berlyną, prisijungė prie ORT vykdomosios tarybos ir ėjo tarptautinės humanitarinės organizacijos „OZE“ viceprezidento pareigas. Naciams atėjus į valdžią, J. Bruckus išvyko į Prancūziją, kur 1940 m. buvo suimtas Viši režimo. Tarpininkaujant kolegoms buvo paleistas, tuomet pasitraukė į JAV. Vėliau atvyko gyventi į Izraelį, kur ir mirė.

J. Bruckus paskelbė nemažai publikacijų, susijusių su Rytų Europos žydų istorija, taip pat rašė apie karaimus Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje.