Dovydas Botvinikas

Dovydas Botvinikas (1920 m. – 2022) nuo ankstyvos vaikystės jis turėjo polinkį į muziką, lankė chorą. Nuo 11-kos metų Vilniaus sinagogose D. Botvinikas pasirodydavo kaip kylantis kantorius, vėliau mokėsi Žydų muzikos institute Vilniuje, bundistas. 1941 m. Vilnių okupavus naciams, kalėjo Vilniaus gete, vėliau prisijungė prie partizanų grupės. Po karo, su kitais išgyvenusiais Holokaustą, laikinai apsistojo Lodzėje, kur drauge su kitu vilniečiu Š. Kačerginskiu užrašinėjo nacistinių stovyklų ir getų dainas. 

Nuo 1956-ųjų D. Botvinikas gyveno Monrealyje, Kanadoje, kur dirbo muzikos pedagogu. Be muzikos D. Botvinikui taip pat labai svarbi buvo jidiš kalba. Anot D. Botviniko, jidiš kalba – svarbi žydiškumo dalis, savotiškas žydiškasis paveldas, kurio išlikimas turėtų būti užtikrintas mokant jaunimą jidiš. D. Botviniko atminimas įprasmintas jo sukurtuose kūriniuose. Jo viso gyvenimo kūrybos kolekcija ,,Fun hurbn tsum lebn: naye yidishe lider / muzik fun Dovid Botvinik (liet. Nuo Holokausto iki gyvenimo: naujos jidiš dainos/ muzika Dovydo Botviniko)” išleista 2010 m.