Dina Blond

Dina Blond (1887 m. Vilniuje – 1985 m. Niujorke, JAV) – politinė aktyvistė, vertėja. Gimė kaip Šeinė Feigel Šapiro. Nors tėvai ir leido dukrą į vidurinę mokyklą, kur kas daugiau reikšmės Dinai turėjo jaunų žmonių grupelė, susibūrusi savarankiškoms studijoms. Ten ji pajuto bendrumo jausmą, kuris vėliau tik sustiprėjo aktyviai įsitraukus į Rusijos revoliuciją 1905 m. Nuo to laiko tapo žydų darbininkų partijos BUND nare. Revoliuciją carui nuslopinus, įsitraukė į politinę veiklą, susijusią su prekyba ir profesinėmis organizacijomis ir 1913 m. buvo deleguota į Maskvos kongresą, kuriam pirmininkavo Aleksandras Kerenskis, vėliau tapęs Rusijos ministru pirmininku kilus 1917 m. revoliucijai. Jame susipažino su vienu iš Lenkijos bundistų lyderių H. Erlichu. Kongrese skaitė pranešimą, pasirodė pirmosios publikacijos bundistų leidiniuose. Iki Antrojo pasaulinio karo ėmė gausiai versti: iš rusų, vokiečių, anglų kalbų išvertė tokių autorių kaip A. Tolstoj, U. Sinclair, O. Von Horvath kūrinių į jidiš kalbą. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje sutiko savo būsimąjį vyrą Beinišą Michalevičių, taip pat vieną iš bundistų lyderių, su kuriuo ir persikėlė į Lenkiją. 3-ajame dešimtmetyje tapo BUNDo moterų organizacijos Yidisher Arbeter Froy (YAF) pirmininke, taip pat redagavo partijos laikraštį Naye Folkstsaytung, kovojo, kad moterų balsas visuomenėje būtų girdimas, siekė įtraukti moteris į politinę veiklą (darbininkų klasės moterys dažniausiai neidavo balsuoti), naikino veikti trukdančius socialinius moterų stereotipus. Blond daug dėmesio skyrė ugdymo ir šeimos programoms, YAF organizavo gausius dienos priežiūros centrus, vasaros dienos stovyklas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. kartu su kitais bundistais sugrįžo į gimtąjį Vilnių, 1941 m. ji emigravo į JAV ir aktyviai ligi pat mirties tęsė bundistės veiklą.