Izis Bidermanas

Izis (Israelis) Bidermanas (1911 m. Marijampolėje – 1980 m. Paryžiuje, Prancūzija) – Prancūzijoje gyvenęs žymus litvakų fotografas. Gimė skurdžioje šeimoje. Tėvas turėjo porceliano krautuvę. Baigęs pradžios mokyklą įstojo į gimnaziją, bet mokslai nesisekė, buvo pravardžiuojamas „svajotoju“. Pramokęs fotografijos-retušavimo amato, 1927 m. su draugais keliavo po Lietuvos miestus ir miestelius, kuriuose įamžino to laiko žmones, įvairias šventes ir vietas. Trokšdamas tapti dailininku, 1930 m. išvyko į tapytojų traukos centrą Paryžių. Gyvenimas didmiestyje buvo sunkus, galiausiai susirado darbą fotografijos studijoje. Jau 1933 m. įkūrė savo fotografijos studiją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, I. Bidermanas privalėjo palikti tuo metu nacių okupuotą Paryžių ir slėptis. Išvyko į Ambazaką (vakarų Prancūzija), ten buvo suimtas ir kankinamas nacių. I. Bidermaną išlaisvino Prancūzų pasipriešinimo kovotojai, tapo pogrindžio kovotoju. Pakinta jo kūryba – nutolstama nuo tradicinės portretinės fotografijos ir pirmenybė teikiama dokumentiniam reportažui. Fotografavo rezistentus ir partizanus, įskaitant ir Prancūzų pasipriešinimo lyderį Georges’ą Guingouin’ą (Žoržas Genguenas). Baigiantis karui, išleido daugybę Prancūzijos pasipriešinimo kovotojų portretų ir sulaukė didelio pripažinimo. Po karo, grįžęs į Paryžių, I. Bidermanas įsiliejo į Prancūzijos sostinės menininkų aplinką, 1946 m. surengė pirmąją savo fotografijų parodą, tapo svarbia prancūzų humanistinės fotografijos judėjimo figūra. Buvo pakviestas dirbti į svarbiausią to laiko prancūzų žurnalą „Paris Match“, jo redakcijoje fotožurnalistu dirbo per dvidešimt metų. Sūnus Manuel Bidermanas (g. 1938) pasekė tėvo pėdomis ir taip pat užsiėmė fotografija, fotožurnalizmu.