Borisas Bruckus

Borisas Bruckus (1874 m. Palangoje – 1938 m. Jeruzalėje, Britų Paleistina) – ekonomistas, agronomas, publicistas.

Ankstyvoje Boriso vaikystėje, Bruckų šeima išvyko į Maskvą. Baigęs Maskvos gimnaziją, Borisas iš pradžių nusprendė sekti vyresniojo brolio Juliaus, vėliau tapusio ryškia politine ir kultūrine figūra, pėdomis ir tapti gydytoju. Baigęs 3 kursus Varšuvos universiteto medicinos fakultete perstojo į tuometinės Naujosios Aleksandrijos (dab. Pulavai, Lenkija) Žemės ūkio ir miškininkystės institutą. Šeima šį sprendimą sutiko priešiškai.

Baigęs agronomijos studijas, dirbo Peterburge Žydų kolonizacijos draugijos komitete bei publikavo pirmuosius darbus apie ekonomiką, žydų žemdirbių kolonijas Rusijos imperijoje, tuometinėje Palestinoje ir kitur. Nuo 1907 m. pradėjo dėstyti Peterburgo žemės institute. Būdamas liberalių pažiūrų, buvo aktyvus Stolypino reformų rėmėjas, nuolat akcentavo žemės atidavimo smulkiems ūkininkams ir demokratinių reformų svarbą – jo nuomone tai padidintų šalies žemės ūkio produktyvumą ir paskatintų Rusijos imperijos ekonomikos augimą.

Įvykus Spalio revoliucijai ir valdžią užėmus bolševikams, B. Bruckaus aukštosiose mokyklose skleidžiamos ekonominės idėjos greitai susilaukė sovietinio režimo dėmesio. 1922 m. buvo priverstas palikti Peterburgą ir išvyko į Berlyną, vėliau Paryžių, kol galiausiai 1936 m. atvyko į Jeruzalę, ten dėstė Hebrajų universitete. Palikęs Peterburgą B. Bruckus išliko aršiu planinio ūkio kritiku, nušvietusiu pasauliui ydingus karinio komunizmo ir stalinistinės industrializacijos ekonominės politikos bruožus bei išpranašavo neišvengiamą sovietų ekonomikos griūtį.