Abraomas Mapu (Abraham Mapu, 1808–1867)
Abraomas Mapu (1808–1867) – Haskalos laikotarpio žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas.
Lankė chederį, nuo trylikos metų savarankiškai studijavo Talmudą. Dirbo namų mokytoju Lietuvos miestuose, nuo 1848 m. iki mirties dėstė Kauno berniukų mokykloje. Jis pažinojo vyskupą Motiejų Valančių, su juo draugavo. Hebrajų kalba parašė romanus: Ahavat Cion (Siono meilė, 1852) Biblijos tema, Ašmat Šomron (Samarijos nusidėjimas, 1865), Ajit Cavua (Veidmainys, d. 1, 1857). Parengė kelis hebrajų kalbos vadovėlius moksleiviams. A. Mapu kūrybą veikė prancūzų romantizmas, romantinės nacionalistinės idėjos.
Abraham Mapu (1808–1867) was a Jewish writer of the Haskalah period, the founder of the modern Hebrew novel.
He attended a cheder. From the age of thirteen, Mapu studied the Talmud on his own. The writer worked as a home teacher in various Lithuanian cities, and from 1848 until his death, he taught at the Kaunas Boys’ School. He was friends with the Lithuanian Bishop Motiejus Valančius. Mapu wrote novels in Hebrew: Ahavat Cion (Love of Zion, 1852) on the theme of the Bible, Ašmat Šomron (The Guilt of Samaria, 1865), and Ajit Cavua (The Pretender, part 1, 1857). He also wrote several Hebrew textbooks for schoolchildren. Mapu was influenced by French Romanticism and Romantic nationalist ideas.
