Mišelis (Michailas) Kikoinas (Michel Kikoïne, 1892–1968) gimė Gomelyje (dab. Baltarusija) bankininko šeimoje. Dailės mokslus pradėjo Minske, J. Krügerio dailės studijoje. Ten susipažino su Chaimu Sutinu. 1908 m. persikėlė į Vilnių ir mokslus tęsė Vilniaus piešimo mokykloje. Po trejų metų persikėlė į Paryžių, apsigyveno dailininkų kolonijoje La Ruche.
Prancūzijoje artimai bendravo su jau iš anksčiau pažįstamais Chaimu Sutinu, Pinku Kremeniu. Pirmojo pasaulinio karo metais įstojo į Prancūzijos kariuomenę, joje tarnavo iki pat karo pabaigos. Savo pirmąją darbų parodą surengė 1919 m. Turėjo dirbtuves Monparnase, o vasaras leisdavo Pietų Prancūzijoje tapydamas kraštovaizdžius (žymiausias iš jų – Cezanne’o peizažas). Antrojo pasaulinio karo metais nacių buvo išsiųstas į koncentracijos stovyklą. Išgyvenęs Holokaustą grįžo į Prancūziją. Po karo daugiausia tapė portretus, aktus, autoportretus.
Mišelis (Michailas) Kikoinas, Autoportretas.
Teit Modern galerija
Mišelis (Michailas) Kikoinas/ Michel Kikoïne (1892–1968)
Michel Kikoïne (1892-1968) was born in Gomel (now Belarus) to a banker. He began his art studies in Minsk, at the Krüger’s art studio, where he met Chaïm Soutine. In 1908, Kikoïne moved to Vilnius and continued his studies at the Vilnius Drawing School. Three years later, he moved to Paris and settled in La Ruche. In France, he was in close contact with Soutine and Pinchus Krémègne, both of whom he had already known. During World War I, Kikoïne joined the French army and served until the end of the war.
He held his first exhibition in the 1919. In the 1920s, the artist had a studio in Montparnasse. He spent his summers in the South of France painting landscapes (most famously Cezanne’s Landscape). During World War II, Kikoïne was sent to a concentration camp by the Nazis. After surviving the Holocaust, he returned to France. After the war he painted mainly portraits, nudes and self-portraits.