Ilja Ginzburgas (1859–1939) gimė Gardine (dab. Baltarusija), mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1871–1878 m. – Sankt Peterburge, vėliau mokslus tęsė Paryžiuje pas Marką Antokolskį. 1878 m. tapo Sankt Peterburgo imperatoriškosios dailės akademijos nariu, buvo Kilnojamųjų dailės parodų draugijos (peredvižnikų) narys, Varšuvoje dalyvavo Žydų draugijos menui plėtoti veikloje.
Sukūrė gipsinių, terakotinių, bronzinių buitinio žanro statulėlių (Jaunas muzikantas; Berniukas, besirengiantis maudytis, 1886), portretinių rusų kultūros veikėjų skulptūrų (Dirbantis V. Vereščiaginas, 1892; Marko Antokolskio biustą, 1917), antkapinių paminklų (Vladimirui Stasovui, 1908), paminklų (Nikolajui Gogoliui, 1910; Georgijui Plechanovui, 1925; Dmitrijui Mendelejevui, 1932). Skulptorius Pasaulinėje Paryžiaus parodoje (1889) apdovanotas 3 laipsnio medaliu.
Ilja Ginzburgas/Ilya Ginzburg(1859–1939)
Ilya Ginzburg (1859-1939) was born in Grodno (now Belarus), studied at the Vilnius Drawing School, then in Saint Petersburg from 1871 to 1878, and later continued his studies in Paris with Mark Antokolsky. In 1878, Ginzburg became a member of the Imperial Academy of Fine Arts in Saint Petersburg, a member of the Society of Wandering Exhibitions (Peredvizhniki). In Warsaw, he took part in the activities of the Jewish Society for the Development of Art.
Ginzburg created plaster, terracotta and bronze statuettes (Young Musician and Boy Getting Ready to Bathe, 1886), portrait sculptures of Russian cultural figures (The Working Vereshchiagin, 1892; bust of Mark Antokolsky, 1917), tombstones (Vladimir Stasov, 1908), monuments (Nikolai Gogol, 1910; Georgy Plekhanov, 1925; and Dmitry Mendeleev, 1932). The sculptor was awarded a medal of the 3rd degree at the Paris World Exposition (1889).